Perskaičiau visas jūsų mintis, ir jaučiu kad greit nuslįsiu į šoną, mezgasi romanas tarp bendradarbio ir manęs, dabar tik toks pradinis etapas, šypsenos, netyčia prisiliečiame, bet jaučiu kažką negero, abu turime šeimas, tačiau juose trūksta...šilumos, artumos, negi bandysime abu užpildyti šią spragą.
Ar tikrai šiais laikais toks paprotys, truputėlį sumaudžia širdį, apima nesupratimo jausmas- ir pas trečią. Gal tikrai patogu: nieko nereikia aiškintis, griauti, remontuoti. Taip nueini pas trečią, atsigauni, ir su Monos Lizos šypsena lauki,kol antra pusė vėl sudarys sąlygas ieškoti nusiraminimo kitur- pats kaltas, reikėjo pačiam labiau stengtis. Man tokia pozicija atrodo patogi tokiam žmogui, kuris myli tik save.
Ar tikrai šiais laikais toks paprotys, truputėlį sumaudžia širdį, apima nesupratimo jausmas- ir pas trečią. Man tokia pozicija atrodo patogi tokiam žmogui, kuris myli tik save.
Ne visai taip yra. Tikrai nuejimas i sona (ar kai jau einama link to) ne visada rodo egoizma ar narcizizma. As gal taip pasakyciau, kad tai ne siu laiku paprotys, bet siu laiku problema. Dauguma zmoniu, net ir gyvendami dviese jaucia kazkoki "alki", kitaip pasakius labai truksta supratimo, zmoniskumo... Nes dabartinis moto: "kiekvienas uz save". Ir kai du zmones jaucia tokia tustuma, naturalu, kad jie linksta vienas prie kito... Bet tik labai retai tai perauga i grazu rysi (na, juk buna, kad tie tretieji tampa ir meile, ir antra seima)... Dazniau po to jauciama dar didesne tustuma...
Kam tada tuoktis?
Taip patogu būti be šeimyninių įsipareigojimų ir sudaryti grafikėlį dviems, trims, septyniems seksualiniams partneriams. Kai jau į valias prisižaidžiama žaidimėlių ir užeina noras palikti po savęs kažką, telieka iš visų meilužių atsirinkti geriausią.
O dabar atrodo žmonės komplikuojasi gyvenimą, griauna artimųjų gyvenimą, dorai negalėdami net sau paaiškinti, kam jiems viso to reikia.
Idomus mastymas... Gyvenimas yra spontaniskas. Galima pagalvoti, kad tuokiantis galima numatyti gyvenima keliasdesimciai metu i prieki... O is tikruju nezinai, ka tau atnes rytdiena. Galima NORETI tuo tiketi - amzina meile, amzina istikimybe... Galima siekti to. O realiai - jausmai, emocijos, aistros - nepavaldus protui... Ir labai daznai gyvenimas iskrecia tokius pokstus tam, kas tai labiausiai neigia... Tik, kad galima leistis pasroviui, nesamam tos jausmu upes, o galima sukandus dantis, pasistatyti uztvanka...
Esu sutramdžiusi ne vieną bundantį jausmą pačioje užuomazgoje, esu atstūmusi rimtų ir nerimtų ketinimų turėjusius gerbėjus, nes tuokdamasi bažnyčioje paskyriau sau išbandymą," kol mirtis"
Pati pirma negriausiu savo šeimos, kol to nenorės mano antra pusė. Tekėjau ne todėl, kad buvau įsimylėjusi. Man patiko jo protingumas, pokalbiai su juo. Man ir dabar pati įdomiausia dalis- pasiklausyti jo. O kūnai susitaria patys, kartais abu stebime savo kūnelius tarsi iš šalies ir leidžiame jiems paišdykauti. Emocijų valdymas? Analizuoji save ir tada nutari, kam atiduoti valdyti situaciją: kūnui, emocijoms, protui...
Jei VISADA taip jauteisi ir jautiesi, tai neisizeisk, bet dar nemylejai O siaip asmeniskai as taip pat esu uz salta blaivu prota, tik sakau, kad tikrai kartais gyvenimas nusprendzia pasisaipyt is tokiu super uztikrintu savo jausmu seimininku
Nu va, jei i tema, tai gal nelabai imanoma gyvent be treciuju, kai jos tiesiog pacios siulosi. Perskaiciau katik skelbima (siam forume), jog viena misis iesko "vyru draugystei, su babkem, gali but ir VEDES"
В споре с женщиной последнее слово может сказать только эхо ..
Jei VISADA taip jauteisi ir jautiesi, tai neisizeisk, bet dar nemylejai O siaip asmeniskai as taip pat esu uz salta blaivu prota, tik sakau, kad tikrai kartais gyvenimas nusprendzia pasisaipyt is tokiu super uztikrintu savo jausmu seimininku
Tokia tapau po 5 metus trukusios super nelaimingos meilės. Būdavo tai palieka tai jau rytoj kaltina, kad jau žiūriu į kažkokius kitus, ir taip kas mėnesį, tai nori išbandyt mano atsidavimą, tai nori palyginti su kitomis, tai išvis nežino ko nori. Gesau, kol jis vedė kitą. Tada radau išeitį ir jaučiuosi daug laimingesnė nei bet kada. Ir jau kažko dar šone- niekaip neįsivaizduoju
Skaitau kai kurių mintis ir galvoju kokios jūs savimi pasitikinčios... Kartais nuslysti į šoną priverčia gyvenimas, nobuodulys šeimyninėje lovoje ir pan. Negi tas nuslydimas toks jau baisus, juk nei viena nesame užtikrinta, kad mūsų antroji pusė kažkur nesilanko, kažkam neatiduoda savęs, aš nesakau kad tuoj pat reikia pulti į kito glėbį, bet patikėkit svetimo vyro švelnumas, flirtas su juo (seksas nėra būtinas) tave pakylėja, užlieja tokia šiluma... Patyriau tai ir žinau, mes jau 3 mėnesius apsikeičiame švelniais žodžiais, žvilgsniais, kalbame apie tai, apie ką su savo vyru nekalbėčiau, tačiau kalbos nesisuka link lovos, ir nemanau kad taip aš išduodu savąjį, nors ateitis miglota, gal... Juk net spaudoje mūsų žymios moterys, sulaukusios pensijinio amžiaus gailisi nepasukusios nors kartą į šoną, gyveni juk vieną kartą, taigi manau reikia tuom naudotis, tačiau noras tavo ir simpatijos turi būti abipusis. Negi nė viena nepagalvojote apie kitą?
Juk net spaudoje mūsų žymios moterys, sulaukusios pensijinio amžiaus gailisi nepasukusios nors kartą į šoną, gyveni juk vieną kartą, taigi manau reikia tuom naudotis, tačiau noras tavo ir simpatijos turi būti abipusis. Negi nė viena nepagalvojote apie kitą?
spauda reik mažiausiai tikėti ims tau garbių ponų garbios ponios pasakot, kad kairėn suko apie tai reik tylėti ir net geriausiai draugei nesakyti
o dėl trečių- netikiu, kad įmanomas gyvenimas su vienu partneriu, be menkiausio flirto su kitu