Geeeras, mano tema atsigavo
QUOTE(Vaigele @ 2009 10 18, 19:29)
>>Nepatenkintas>> O jums dviese kur pabuti, pailseti? Bent savaitei? Gal tai ka nors pakeistu?
Zaviuosi jusu issakytomis mintimis apie zmona, seimynini gyvenima. Noretusi, kad daugiau vyru taip galvotu.
Beja, ar tas pacias mintis esate sakes zmonai?
Galu gale - gal seksologas padetu?
Kelios dienos dviese labai padėjo. Noriu pakartoti.
Seksologas, manau, padėtų tuo atveju, jei žmona nepatirtų orgazmo ar seksualiai nesusijaudintų.
Šiaip moteris nori ne kūnu, o smegenimis, tai gal labiau koks nors smegenologas? Bet ir jis padeda tada, kai žmogus nesusigaudo, kas jam yra, o mes, manau, puikiai susigaudome.
QUOTE(amarrile @ 2009 10 18, 20:42)
Patarciau priprašyt vyra pasiidaryti testoterono tyrima.Kartais nuo pat jaunystes jo lygis žemas. O tai jau rodykle į širdies ligas. Tam reikia tik nueit į laboratorija ir užsimoket....Sustabdysit aterosklerodes vystimasi ir kitas ligas,pagerinsit santykius tarpusavio....
Manau,jei žmones myli ir gerbia partnerį,tai kažka darys,o su likusia netapatumo problema galima susitaikyti,rasti kompromisa.Iki to,kad reikia įsisamoninti,kad sueitis net nebutinai turi buti vaginaline....
Kompromisų radimas turi tam tikras ribas. O ne vaginalinė sueitis negali visiškai pakeisti vaginalinės (arba bent jau oralinės
)
QUOTE(vaižgantė @ 2009 10 19, 18:11)
Čia tau taip atrodo. Vyrui pasiūlymas pasidaryti tokį tyrimą nuskambės kaip jo vyriškumo įžeidimas...
Man nenuskambėtų. Jei suvokčiau, kad yra problema ir tas tyrimas padėtų ją išspręsti - tai kodėl gi ne? Vyriškumą toks pasiūlymas įžeistų tik tokių vyrų, kurių savivertė maža, t.y., to vyriškumo kaip ir nėra - tik "vyriškumas". Vyriškumo be kabučių taip lengvai neįžeisi.
QUOTE(vaižgantė @ 2009 10 19, 22:45)
Na, tu protinga blondinė
Neteko pažinoti vyro, kuris pripažintų turįs kažkokių problemų su savo vyriškais sugebėjimais...Jie gali prikurti bet kokių istorijų, prisigalvoti visokių atmazų arba apsimesti, kad nesupranta, ko iš jo nori žmona.
Aš pripažinčiau, jei turėčiau. Kam gyventi iliuzijų pasaulyje, apsimetant, kad problemų nėra, kai geriau jas pripažinti ir išspręsti, ir gyventi normaliai?
QUOTE(vaižgantė @ 2009 10 19, 23:07)
Aš nedirbu SM moterų konsultante.
Kai pagyvensi santuokoje bent 10 m., galėsim šiomis temomis smagiai pašnekėti. Teorija yra teorija, praktika yra praktika.
Vyras meilužei visada stengsis suteikti pasitenkinimą, nes jeigu bus kitaip, ji nuo jo pabėgs. O žmona niekur nepabėgs, ypač, jei dar vaikų esama...Ir kokiais 15-ais santuokos metais siūlyti vyrui eiti pasitikrinti tostesteroną yra juokinga...Vyras gali tiesiog tiesiai šviesiai drėbti, kad, žmonele, tu seniai manęs nebetrauki kaip moteris...
Sutinku dėl teorijos ir praktikos.
O dėl to, kad "žmona nepabėgs" ir "manęs nebetrauki" - tai jei tokios mintys yra - nė neverta galvoti apie tolimesnį buvimą kartu. Aš, pavyzdžiui, manau, kad mano žmona gali nuo manęs bet kuriuo metu pabėgti. Kaip ir aš nuo jos. Todėl mes vienas dėl kito ir stengiamės, kad nepabėgtume :-)
QUOTE(RamuneM @ 2009 10 20, 07:10)
Šitoje vietoje gal tik viena mintis ateina, kad labai dažnai moteriai reikia daugiau nei pačio veiksmo - sekso, jai reikia bendravimo, komunikavimo per seksą. Va todėl šitoje vietoje nepadeda jokie vibratoriai ir kitokie dirbtiniai vyriško organo pakaitalai. Jei žiūrėti į tai taip, tada taip, vaižgantė teisi, šeimos jau nebėra
Va čia irgi sutinku iš dalies. Tuoj paaiškinsiu
Kai buvau jauna ir pilna gražių utopijų, idealistė, tai mėgau pasakoti kaip aš niekada to ir ano nedarysiu savo šeimoje, savo gyvenime, su savo vaikais ir dar pateikdavau krūvas citatų iš protingų knygų. Su knygomis tai viskas gerai ir su jaunatvišku idealizmu gerai, bet va praktika gavosi gerokai kitokia. Tai va, tada moterys tokio amžiaus kaip aš dabar, krizendavo į saują, kad jos su manimi gal po kokių 10 metų pasikalbės. O aš užtikrinau, kad mano nuostatos dar labiau sutvirtės, bet nepasikeis
Dabar aš pati krizenu į saują. Kartais iš savęs, o kartais iš tokių, kurie primena man mane pačią
Tačiau man patinka, kad jauni žmonės arba tie kurie turi tik teorines žinias kalba, todėl, kad pamatai, kaip gi viskas savo vietoje, kaip gražiai formuojasi žmogus ir gražu, kai jie pilni idealizmo. Man gražu, aš grožiuosi tuo. Blogiau, kai save apgaudinėjame ir neleidžiame sau praplėsti suvokimo, pamirštame, kad gyvenimas nėra sudėliojamas į lentynėles ir gražias teorijas, kad lengviausias kelias prarasti gyvenimo skonį, tai ieškoti krislo savo aplinkinių gyvenimuose, kad bandyti kitus teisti, pamirštant, kad patys esame dar nenugyvenę gyvenimo ... Ir iš vis, pasaulį nudažome taip, kokias turime su savimi pasiėmę spalvas ... Ar tikrai turime visą paletę jų?
Ir dabar visiškai į temą: nelinkiu niekam gyventi su nesuderintais seksualiniais poreikiais, su žmonėmis, kurie turi per daug skirtingą biologiją (blogiausia, kai tai santuokoje su laiku tiesiog pasikeičia į skirtingas puses). Čia kamuojasi abi pusės, ypač jei jų moralė stipriai krikščioniška ... Sunkiausia nugalėti save ... Tuomet, kad nekęstume skausmo, kad užsimiršti kaip nėra sprendimo arba sprendimas nėra priimtinas tavo moralei, imi nekęsti laisvesnių, drąsesnių ir kitų, kurie tiesiog neturi tokių problemų. Į ką tai išvirsta, patys žinome: į neapykantą aplinkiniams, kur pavadiname, kad tai visuomenė tokia ir mes turime ją palaikyti. Štai iš kur atsiranda tos piktos moterys, burbuliuojančios moterys ... ir kitaip nelaimingos moterys. Ar jai trūksta sekso ar jai per daug jo, vienodai baisi bėda.
Oi kaip čia protingai prišnekėjai
Su viskuo visiškai sutinku.
QUOTE(Mintibutė @ 2009 10 20, 12:21)
Aplamai, nereikia nieko niekam aiskint bei patarinet - vistiek, zmogus darys tai, kas jam atrodo teisingai, vistiek lips ant sakiu, nors tu sauksi, kad uzsigaus.
Nea, čia protingas žmogus tuo ir skiriasi nuo neprotingo, kad gali mokytis iš svetimų klaidų. nesakau, kad prisiklausęs patarimų jis tų klaidų visai nedarys, bet bent kažkiek naudos yra. Gal labiau reikėtų sakyti taip: protingas žmogus, išklausęs patarimų, padarys taip, kaip jam atrodo geriau. Ir tai bus geriau, negu padarys žmogus, neklausęs jokių patarimų.
