Skirtingi seksualiniai temperamentai

Bet iš kitos pusės ... Na gerai, aš dabar gal nelabai į temą, bet turiu tokius du labai gerus pavyzdžius.

Pirmas pavyzdys. Psichologijos profesorius, didžiąją dalį gyvenęs ir dirbęs užsienyje. Jis mums dėstė suaugusiųjų psichologiją. Tai va, jis ir pradėjo vieną paskaitą. Aš esu konsultantas šeimos klausimais. Daugiausiai kreipiasi poros, kurios yra ant skyrybų slenksčio. Ir žinote, mano reitingai labai aukšti. Tačiau aš pats sau padėti nesugebėjau, esu išsiskyręs. Mano patirtis mane išmokė, kad teorijos yra teorijos ir jos reikalingos, kad kai ieškome sprendimo, palengvinti sau tą paiešką. Bet labai dažnai būna situacijos, kurios netelpa į jokais teorijas. Va čia ir yra tikroji gyvenimo psichologija.

Antras pavyzdys. Pirmas mano nėštumas, poliklinikoje specialios pamokėlės. Kiekvieną kartą ateina kiti specialistai ir padeda susigaudyti kas mūsų laukia. Tai gi, susirinkom su pilvukais, bet taip jau pasitaikė, kad visos neturinčios rimtų viršsvorių, tik tiek, kad gražiai nėščios. Pamokos tema: teisinga nėščiosios mityba. Ir tikra ta žodžio prasme, įsirutuliojo gerai jau turinti viršvorio gydytoja. Ji apsidairė ir pradėjo juoktis "Na taip, tik man ir jums pasakoti apie mitybą." Tačiau ji buvo tikrai gera specialistė ir davė daug naudingų patarimų ir aš jai esu dėkinga už tai.

Aš manau, tik manau, nes su laiku gal ir tai pasikeis , kad blogiausia, kai specialistai, kad ir kokie būtų geri, bando elgtis taip, lyg jų žinios yra neklystamos ir tik jie žino vienintelę tiesą. Arba dar mėgsta frazę: "ne tam triniau tiek daug metų universitetą, kad dabar nežinočiau kas geriausia." Tuomet sunku įjungti smegenys ir klausyti tokio specialisto beipasitikėti juo.



Nesugalvojom Tokia buvo oficiali realybė


Nepyk, bet prisikabinau prie žodžio "skausminga". Jei tikrai tau visai nebūtų rūpėjusi bet kokio plauko nuomonė (vyro, anitos, mamos, kaimynės, visuomenės, savo ir t.t.), tai nebūtų galima to pavadinti skausminga patirtimi. Tu tada ko gero vadintum tiesiog patirtimi. Kartais va taip netyčia ir išsiduodame ką iš tikro jautėme, tik nepastebime patys. Jei labai labai suklydau, atsiprašau.

Nesąmonė
Mano motina absoliučiai sveika šioj srity,jau pensijoj, o jokių problemų neturėjus niekada, o net nežino, kas tas per daiktas-orgazmas

Vadinasi, jos požiūris į tai buvo sveikas.

Ner cia ko pykti. Skausminga patirtis buvo tikrai ne del aplinkiniu nuomones apie mane, mano seima. Sirdi gele meiluzio atsiradimo priezastis. Taip, man paciai skaudejo, mano vyrui - skaudejo. Bet ant pasaulio mums buvo nusispjaut. Taip susikloste tada aplinkybes...Bet viskas isejo i nauda, nors nenoreciau to pakartoti nei uz ka.

Mintibute, o kodėl jis atsirado? Ar be jo tikrai nebuvo galima išsiversti? Jei reikėtų tą kartoti - ir vėl būtų meilužis, ar bandytum be jo spręsti? Juk po meilužio turbūt santykiai jau ne tokie, ar "ne tokie" nereiškia, kad blogesni?



RamuneM, žaviuosi tavo minčių nuoseklumu ir sugebėjimu tai pateikti bei taikliai pastebėti reiškinius ir apibūdinti situacijas. Iš kur tokie sugebėjimai?

Turi ji tų sugebėjimų sočiai...

Pažįsti ją gerai?

Taip.

I pirma klausima sunku atsakyt - daug buvo priezasciu. O issiversti buvo galima, tik man tada jegu nebeuzteko kasnakt vienai verkt i pagalve. Nebesinorejo gyvent ir tuo paciu metu norejau save itikint, kad galiu, kad noriu but ir su kitu.Dabar, jei galeciau grizti i praeiti, turbut pakartociau viska. Nes man tai padejo suprasti Kur einu ir su kuo einu siam gyvenime. Santykiai jau nebe tie. Ir esu tuo patenkinta, nes tik pagerejo.

Šiaip tai smagu, kad nerūpėjo kitų nuomonė. Ir ko gero tave suprantu kodėl taip buvo ir kuo tai pasibaigė. Tačiau kodėl tas skausmas, kodėl nėra tik va susidarė tokia situacija, aš nebeturėjau kito pasirinkimo ir turėjau tai ką turėjau.

Aš klausinėju, nes pati noriu surasti atsakymą. Na taip aš mokausi iš kitų gyvenimiškų patirčių

Žinau porą, kurioje vyras eidavo pas kitas, kai jo žmona negalėdavo/ nenorėdavo sekso. Jie taip sutarė abu. Jam to reikėjo, o ji iš vis be sekso galėjo gyventi. Na aplinkiniai neblogai juos ten apkalbėdavo. Patys suvokiate, kai moteriai pasako, kad tavo vyrą su kita mačiau ir tai nebuvo nekaltas buvimas, o ji atsako, aš tai žinau ir daugiau nieko, tai pradeda galvoti, kad kažkas toje šeimoje negerai. Bet jiems buvo gerai, tik jie taip nusprendė gyventi. Man reikėjo nemažai pasukti galvą kol suvokiau kaip tai gali veikti, jei dar galvoti ir apie tai, kad jie vienas kitą myli. Ir tokie sutikti žmonės būtent visai kitaip leidžia pamatyti situacijas, sprendimus.

Kad viena pusė turėjo meilužius ir kad paskui jų santuoka tik sustiprėjo, turiu daug pavyzdžių. Taip jau pasitaiko, kad ne visai sugebame kitaip išgirsti kito, artimo žmogaus poreikius. Ir man nuoširdžiai gera girdėti, kad Mintibutės šeimoje viskas tik į gerąją pusę Patikėkit, nuoširdžiai smagu Tik va to skausmo aspekto dar visai pilnai nesuvokiu, bet čia jau man reikia pamąstyti, pamedituoti ir pabandyti surasti atsakymą. Dėkui Mintibute, kad pasidalinai savo išgyvenimais


Ta ... šita ... ana ... Didelis dėkui, bet gal geriau nesiųskite man komplimentų, o tai aš galiu užsičiaupti Susinepatoginsiu ir prarasiu sugebėjimą rašyti. Man taip būna ir labai dažnai


Lyg pati jų neturėtum ... irgi pilną jų, tik trumpais sakiniais kalbi Gi ne visi skaito mintis Aš irgi nemoku skaityti ... na gerai, kartais, netyčia

Hmm, kažko nesuseku jau Mintibutės minčių...

O šiaip dabar jau reikėtų nuomonių, kad ir be meilužių galima problemas spręsti, nes pradeda atrodyti, kad meilužiai stiprina ir tvirtina šeimas, taigi "kiekvienai šeimai - po meilužį!" - ir viskas bus tik į naudą.

Šaiip jau, meilužių pagalba problemos ne sprendžiamos, o nuo jų bėgama...