
Esu jauna, sveika, nėštumas buvo normalus, vaikutis gimė laiku. Natūralu, kad nei minties neturėjau, kad gali būti problemų su maitinimu - tai jų ir nebuvo. Valgo vien MP iki šiol (3,5 mėn), mišinuko bandyti neteko. Kol pirmas vaikas, ir viskas ėjosi sklandžiai, patogiai ir maloniai - labai sunku ką nors komentuoti - o gal su kitu vaiku viskas bus aukštyn kojom? Nors kol kas sunku įsivaizduoti, kodėl turėčiau (pri)maitinti mišinuku, bet, kaip sakoma, nespjauk į šulinį... Nes nesu iš tokių labai jau linkusių aukotis, ir jei reiktų spręsti, ar kančios+MP, ar laimė+mišinukas, gali būti, kad balsuočiau už mišinuką

Visų pirma - elementarus durnumas. Nu žinote, kai moteriškė paragauja savo pieno ir pareiškia, kad fui, kokia šlykštynė, geriau duosiu mišinio... Arba nusitraukia, pasižiūri, kad spalva negraži





Dar buvo paliesti gal ir ne visai šitos temos klausimai, bet tiek to, pakomentuosiu:
Dėl viešo maitinimo: asmeniškai man tai vienodai šviečia, gražu ten kam ar negražu (klykiantis iš alkio vaikas irgi negražu, jei ką


Dėl ilgo maitinimo: kol neturėjau vaiko, maniau, kad maitinti iki metų ar ilgiau - kažkaip labai keista... Ir tikrai per ilgai. Aišku, žinių apie tai nebuvo. Kai prisireikė - pasidomėjau, na, sako, rekomenduoja gydytojai žindyti tol, kol vaikas nori. Bent iki 2 metų. Argumentai jų įtikinami - nu ir ok tada, maitinsiu kol reiks. Viešpatie, gi nei sunku, nei gaila - savas vaikas vis tik... Ir labai keistas ilgai žindančių motinų smerkimas


