Mirkt, sandrynja, graudu skaityt tuos pasakojimus apie vaikiukų santykį su išėjusiais broliukais/sesutėm. Medai kol kas esu tik užsiminus, kad turėjau dar vieną vaikiuką ir man labai liūdna, kad jo nebėra. Ji tik paklausė, koks buvo to vaikučio vardas ir daugiau kol kas neklausia nieko.
Pauliukui šiuo metu šauniai sekasi, pradėjo netgi lenkt daugelį sausinukų, su kuriais turėjo gimti
Jau senai pats atsisėda, prieš pora savaičių ėmė ropot, jei turi kur įsitvert - atsistoja ir net pristatomu žingsneliu po truputį ima keliaut palei lovelės kraštą
Rugpjūtį atostogavom nuo gydytojų. Rugsėjį reiks galvytės echo pakartot ir pas okulistą. Pažvairuoja vyrukas vis ir šiaip profilaktiškai jau laikas pasirodyt.
Vaivos juosta, be galo džiaugiuosi, kad jau namie esat. Ir, žinoma, VISI
Klausei, ar maniškiai klinikose gimė. Meda gimė 2-oj ligoninėj, prasidėjus apnėjom, pervežė į KMUK reanimaciją. O dvynukai KMUK iškrapštyti.
Spyglej, Pamelo, sandrynja, vdapr, ačiū už gimtadieninius sveikinimus
Net susigraudinau
Vdapr, kapelio grožis nerealus
Nieko panašaus nebuvau mačius. Taip subtiliai ir dailiai viskas atrodo
Amadinka, be galo skaudu skaityt tavo istoriją
Dėl tų graužačių, tai turbūt retai kada jų nebūna. Aš irgi dėl daug ko save graužiu. Bet reik kažkaip įsisąmonint, kad tiesiog kartais ne mes kuriame scenarijų...
laikosi, kokiom nuotaikom gyvenat. 
Gal jau ir vardeli mazute turi? 
, parasyk kaip sekes, mes vaikiui ir pora men dejom
Nors jam apnėjos, bent jau iškėlus iš reanimacijos, buvo gana švelnios, užtekdavo pakibint ar soskę įkišt, nereikėdavo rimtų gaivinimų kaip sesei.
