Aš taip pat manu, kad tėvams reikia kuo daugiau su vaiku užsiimti ir ne tik sakyti tu nevalgyk to, ano, daugiau sportuok, kai patys tėvai, sakykim, vakarus leidžia prie televozoriaus su traškučiais rankose. PAsakyti vaikui, kad reiktų sūsirūpinti išvaizda ar pan manau, būtina, jei tai kenkia sveikatai ir pan, bet tik nežeminant vaiką ir pasirenkant reikiamus žodžius. Mano paauglystės metais, svoris, kartu su ūgiu labai stipriai šoktelėjo aukštyn, pati mačiau, kad lenkiu visas klasiokes, nors nebuvau stora, tiesiog išstambėjau. Man buvo ir taip labai sunku, juk tada ir vaikinai pradėjo rūpėti, o aš tada jaučiausi kaip kombainas

. O mama ne tik kad nepadėjo, bet nuolat mane kritikuodavo ir lygindavo su vyresniaja sese, kuri buvo liekna. O tai yra blogiausia, kai pradedama lyginti su kažkuom. Tad net negaliu prisiminti paauglystės, nes tie porą metų buvo tragiški. Paskui sulieknėjau, tapau ir vis dar esu lieknesnė ir gerokai už sesę. Bet tam prireikė pastangų. Nekankinau savęs jokiom dietom, tik pradėjau labai daug sportuoti, ir tik geros draugės pagalba, nes su mamos "pagalba" būčiau dar daugiau išplatėjusi

. Pati auginu sūnų, kol kas tokių problemų neturim, nors vaikas tikrai pavalgantis, kartais tenka patramdyti, bet tik dėl to, jog daug kam alergiškas ir kyla acetonas. Nors žiūrint į tėtį, manau neturėtų kilti problemų ir vėliau

, labai tuo tikiuosi. O mamytėms sėkmės, ir Jūsų vaikams