Vaikystėj buvau laaabai stora

(kai nuotraukas pažiūriu - tikrai nutukusi), paauglystėj pusėtinai, tilpau dar prie klasės vidutinybių, o mokyklą baigiau sakyčiau visai šakalys

(nors tuomet man pačiai atrodė, kad baaaisiai stora

) Tėvai ir seneliai buvo labai tolerantiški, bet kiti giminės tai ojojoi. Niekaip kitaip manęs nešaukdavo tik "stora". Ir to užteko diiiiiideliam kompleksui įvaryti, kurio atsikratyt padėjo tik mano vyras

(tiesa, tuomet dar tik būsimasis).
Gerai, kad visiška bevalė buvau (ir tebesu), tai jokios anoreksijos man negrėsė, bet nemažai pagalvių ašarom sulaisčiau
Nesuprantu kam vaikui aiškint kažką apie svorį

Taigi, kai lenda į šaldytuvą vakarais, pasiūlyk išsirinkt ką nors sveikesnio, sugalvok pasakų kokių, kad labai sveika prieš išsivalant dantis obuolį suvalgyt, ar duoniuką kokį su medum

Nuo tų 50 kcal nenutuks ir bus patenkinta "kažko" užkrimtus.
Susimąstykit aktyvaus laisvalaikio, ar į būrelį kokį užrašyk - ir figūrą pagerins, ir pasitikėjimą savo jėgom didins, o ir medžiagų apykaitą kažkiek pagreitins