Ar sakyti pastabas dukrai dėl jos figūros?

#25
QUOTE(Pieva1 @ 2005 09 28, 15:20)
.... Mano dukrytei 10. Na ir ji turi užsiauginusi pilvuką. Pamačius, kad jis stabiliai didėja, puoliau drausminti ją - žiūrėk vaikel ką valgai, pažiūrėk koks jau pilvas, į drabužius netelpi doh.gif
...

..per anksti dar jaudiniesi .. mirksiukas.gif ir neivaryk mergaitei komplekso nono.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Žmona: 07 lapkričio 2005 - 14:04
#26
QUOTE(Pieva1 @ 2005 09 28, 14:20)
Neseniai žiūrėjau Nomedos laidą apie merginų valgymo sutrikimus. Vienos merginos pasisakymas, kad prie valgymo sutrikimo ligos ją privedė mama, mane privertė susimąstyti g.gif  Mano dukrytei 10. Na ir ji turi užsiauginusi pilvuką. Pamačius, kad jis stabiliai didėja, puoliau drausminti ją - žiūrėk vaikel ką valgai, pažiūrėk koks jau pilvas, į drabužius netelpi doh.gif
Tai po tos laidos aš ir mąstau, kas geriau - nekreipti dėmesio ir vėliau kai ji puls prie visokių dietų ir tada su ja kariauti, ar dabar ją drausminti?

Manau, kad turėtumei ne jai sakyti "žiūrėk, ką valgai", bet pati jai ruošti maistą ir diplomatiškai sekti jos mitybos įpročius - nevalgyti pvz., nuo 19 val, nes labai skrandžiui nesveika -jis turi pailsėti, riboti saldumynus - nesveika odai (gali atsirasti spuogai) ir pan.. Patikėk manim - tokios gudrybės labai padeda, aišku, reikia ir patiems tą daryti. Tiesiog šeimoje būkite solidarūs, draugiški.
O kritikuoti tai tikrai negalima - tokio amžiaus vaikai ir taip pradeda kompleksuoti (ir kartais net dėl tokių dalykų, kurie, mūsų akimis, tikrai neverti dėmesio).
Atsakyti
#27
QUOTE(Pieva1 @ 2005 09 28, 14:20)
Neseniai žiūrėjau Nomedos laidą apie merginų valgymo sutrikimus. Vienos merginos pasisakymas, kad prie valgymo sutrikimo ligos ją privedė mama, mane privertė susimąstyti g.gif  Mano dukrytei 10. Na ir ji turi užsiauginusi pilvuką. Pamačius, kad jis stabiliai didėja, puoliau drausminti ją - žiūrėk vaikel ką valgai, pažiūrėk koks jau pilvas, į drabužius netelpi doh.gif
Tai po tos laidos aš ir mąstau, kas geriau - nekreipti dėmesio ir vėliau kai ji puls prie visokių dietų ir tada su ja kariauti, ar dabar ją drausminti?

Joooooooo.... Mano mama ir močiutė irgi bandė mane "apsaugoti"... Rezultatas - būdama 1,65 m ūgio ir 45 kg svorio jaučiausi stora karve. Ir iki šiol jaučiuosi. Didžiausias nėštumo siaubas - priaugau 6 kg (po gimdymo beveik iškart 10 kg ir numečiau). Kažkada bandžiau apie tai kalbėti su mama, tai ji pareiškė - "gal keliskart ir pasakiau", o aš prisimenu nuolatinį graužimą dėl kiekvieno kąsnio. O po gimdymo tai dar pasitaikydavo ir taip, kad močiutė kokį saldumyną tiesiog iš rankų išlupdavo (motyvas - "jei tiek valgysi, tikrai svorio nenumesi"), nors buvau kūdesnė nei visada. Ar tikrai geriau, kad vaikas taptų liekna manekene, nekenčiančia savo kūno, ar vis dėlto laimingu žmogumi, gal ir neatitinkančiu visų grožio standartų?
Atsakyti
#28
Manau, kad didele klaida daryti dukrai tokias pastabas. Gal pora kartu mestelsi, kad ji storule, o ji igis kompleksa visam gyvenimui... Be to, pries lytini brendima kai kuriu vaiku organizmas tycia pataupo riebaliukus, nes jie reikalingi kuno pokyciams biggrin.gif Pradejus bresti vaikas vel sukusta.
Atsakyti
#29
Mano sesei dabar 13. Kai buvo 10, karts nuo karto taip nelabai taktiškai pajuokaudavau "na pas tave ir pilvukas; na kur tau džinsai užsisegs, jei tu po kelis ledus per dieną suvalgai; oo kokie žandukai nuo triejų vakarienių ir dviejų naktipiečių". Motyvacija irgi buvo panaši- užkirst kelią nuolatiniam valgymui ir pristabdyti spartų stambėjimą. Tik matyt ne tokiais būdais visą tai reikėjo daryti, nes sesulė visai mažiai bevalgo (saldumynai visai išbraukti iš raciono), o stambumas nuo to nė kiek nepasikeitė, tik pati ji tokia liūdnesnė pasidarė ir tikrai kompleksiukai dėl figūros pradėjo atsirast sad.gif Dabar nežinau net kaip savo klaidą atitaisyt verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kaguelo: 29 lapkričio 2005 - 20:07
#30
Manau, kad nevertetu sakyti pastabu vaikui. Isivarys kokia liga paskui. Juo labiau, kad mergaitei tik 10 metu, gal tiesiog isaugs...
Prisiminus save... Buvau jau paaugle, 14-15 metu, buvau fiziskai labiau subrendusi negu kitos:platesni klubai, apvalesnes slaunys. Zodziu, ugio buvau jau 170, o svoris 59kg. Dabar suprantu, kad nedaug, juolab, kad kaulai mano stambus. Tai va, gimines ir artimieji vis mane pagirdavo (beje, girdavo is tikruju, o ne saipydavosi, bet isaiskink tu tai kompleksuotai merginai smile.gif ): ooo, koks riestas uzpakaliukas, oooo, kokios liashkutes... kaip pas astuoniolikine. Viena diena nusprendziau, kad gana, ir "sedau ant dietos". Dvi riekes juodos duonos ir 3 morkos per diena buvo prabanga. Svori numeciau labai greitai, ir labai daug, gal kokia 13 kg. Buvau sau labai grazi smile.gif, o giminaiciai galvojo, kad susirgau kokia nepagydoma liga. Be abejo, sveikatos man tai nepridejo, koju nepavilkdavau. Kol viena diena "nutrukau", ir puoliau slamsti viska is eiles smile.gif Laaabai greit svori susigrazinau, ir dar 10 kg virsaus priedo, ir sveriau jau 69 kg. Tie 10 kg nutirpo per kokius pora metu savaime, ir mano svoris iki nestumo laikesi stabiliai 58-59 (eh, dabar taip).
...apie ka as cia? biggrin.gif Zodziu, nevarykit vaikams kompleksu biggrin.gif !
Atsakyti
#31
į normalias pastabas tokiam amžiui reaguojama neadekvačiai. štai, pavyzdžiui, aš storėt pradėjau nuo pirmos klasės. į pastabas, kad gal užstabdyk, vaikel, ir trečios porcijos cepelinų su spirgiais nedėk, atseit nereaguodavau. o iš tikro - naktį iš širdgraužos suvarydavau dar šokolodą.
užrašė mama į aerobiką. ir ką? nueinu, atprakaituoju, ir - tiesiai į pardą saldainių su kokteiliais. dar tokių "bulvyčių" tarybiniais laikais parduodavo... jokie rūbai netiko. Žodžiu, tas rūpestis davė visiškai priešingą efektą nei maniškiai nuoširdžiai norėjo.

Finale - dabar atsimenu kaip mama "ėsdavo" dėl svorio, kaip dėl to paties tyčiodavos klasėj ir kaip aš su visais bernais "pastebėtojais" mušdavaus. o tai mano gyvenimo nepuošė. pasibaigus paauglystei - apie dešimtą klasę - išaugau be jokių papildomų žygių. tiesa, vasarai išveždavo mus į kaimą, kur anei jokios kontrolės - valgyk ką nori, kiek nori, kada nori. visada grįždavau gerokai lieknesnė.

Atsakyti
#32
del figuros -- ne, del valgymo iprociu -- taip. vistiek maista perkate ir gaminate jus. tai pasistenkite, kad jis butu kaip galima sveikesnis, ir kad jo nebutu daugiau nei reiketu.
kazkur neseniai skaiciau straipsni, kad i nutukima linke paaugliai labiau stengiasi laikytis dietos ir sportuoti, jeigu jiems aiskinama, kad "to reikia kad butum sveikas" o ne kad "to reikia kad butum grazus"
Atsakyti
#33
QUOTE(Dios @ 2005 12 07, 20:19)
del figuros -- ne, del valgymo iprociu -- taip. vistiek maista perkate ir gaminate jus. tai pasistenkite, kad jis butu kaip galima sveikesnis, ir kad jo nebutu daugiau nei reiketu.
kazkur neseniai skaiciau straipsni, kad i nutukima linke paaugliai labiau stengiasi laikytis dietos ir sportuoti, jeigu jiems aiskinama, kad "to reikia kad butum sveikas" o ne kad "to reikia kad butum grazus"


Aš irgi manau, kad dėmesį į vaiko valgymo įpročius, fizinį aktyvumą būtina atkreipti, tik ne pastabomis, nes bus kompleksas visam gyvenimui ir užaugęs už tai tikrai ačiū nepasakys. Galima kartu visai šeimai sportuoti, sveikesnį maistą rinktis. Atrodo sunku, bet dėl vaikų manau verta.
Atsakyti
#34
QUOTE(Čili @ 2005 09 29, 11:06)
Siūlyčiau nevaryti vaikui kompleksų schmoll.gif

Man mama nuo kokių 12-13 metų įteigė,kad storulka esu doh.gif ("pažiūrėk, jau pilvuką auginiesi, nesėdėk tiek prie teliko, užpakaliukas jau didėja ir t.t."), drausdavo užkandžiauti ir t.t., kol pati pradėjau galvoti,kad esu labai stora (o svėriau paauglystėj 45kg doh.gif ). Suprantu mamą - ji norėjo mane apsaugoti nuo nutukimo iš anksto, tam užkirsti kelią, bet padarė atvirkščiai - pradėjau nebemylėti savo kūno, prasidėjo valgymo sutrikimai, dar ir dabar valgydama jaučiu kažkokią kaltę, atrodo,kad kiekvienas kąsnis eina į kūną doh.gif

Galiu pasakyti tik tiek - stenkis,kad šaldytuve ir apskritai namie būtų mažiau kaloringų užkandžių, geriau užsipirk kelis kilus obuolių, kad turėtų ką pakramsnoti  biggrin.gif 

Jei panelė jausis laiminga, bus judri, tai ir nesustorės smile.gif

Pasistenk ją užimti vakarais, pvz kartu išeikit pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiais smile.gif

man panasiai buvo su mama smile.gif iki siol nervuoja kai prisimenu, neseniai jai ta pasakiau..juokingiausia, kad man sakydama pajudeti ir nevalgyti pati darydavo priesingai..o idomu kaip yra temos autores atveju?
jei gero pavyzdzio nera geriau isvis prikasti liezuvi nes visi kompleksai ateina is tevu 4u.gif
Atsakyti
#35
QUOTE(kaguelo @ 2005 11 29, 20:06)
Mano sesei dabar 13. Kai buvo 10, karts nuo karto taip nelabai taktiškai pajuokaudavau "na pas tave ir pilvukas; na kur tau džinsai užsisegs, jei tu po kelis ledus per dieną suvalgai; oo kokie žandukai nuo triejų vakarienių ir dviejų naktipiečių". Motyvacija irgi buvo panaši- užkirst kelią nuolatiniam valgymui ir pristabdyti spartų stambėjimą. Tik matyt ne tokiais būdais visą tai reikėjo daryti, nes sesulė visai mažiai bevalgo (saldumynai visai išbraukti iš raciono), o stambumas nuo to nė kiek nepasikeitė, tik pati ji tokia liūdnesnė pasidarė ir tikrai kompleksiukai dėl figūros pradėjo atsirast  sad.gif  Dabar nežinau net kaip savo klaidą atitaisyt  verysad.gif

gerai, kad moki pastebeti ir pripazinti klaidas drinks_cheers.gif
na o dabar imkis psichologiniu priemoniu kaip viska atstatyti biggrin.gif ale kaip ivaryti kompleksa zinome visi o kaip atitaisyti klaida jau ne.. ax.gif
Atsakyti
#36
QUOTE(Pieva1 @ 2005 09 28, 15:20)
Neseniai žiūrėjau Nomedos laidą apie merginų valgymo sutrikimus. Vienos merginos pasisakymas, kad prie valgymo sutrikimo ligos ją privedė mama, mane privertė susimąstyti g.gif  Mano dukrytei 10. Na ir ji turi užsiauginusi pilvuką. Pamačius, kad jis stabiliai didėja, puoliau drausminti ją - žiūrėk vaikel ką valgai, pažiūrėk koks jau pilvas, į drabužius netelpi doh.gif
Tai po tos laidos aš ir mąstau, kas geriau - nekreipti dėmesio ir vėliau kai ji puls prie visokių dietų ir tada su ja kariauti, ar dabar ją drausminti?




žinot, man 17 ir aš (nepykit, kad prisireginau nebūdama mama, tiesiog jūsų temos, rastos nete man pasidarė lb aktualios ir žinojau, kad turiu ką pasakyti) sergu anoreksija. mane kvietė į tą laidą, bet atsisakiua, nes manau, kad nieko nėra šlykščiau,kai tavo gyvenimą iškelia viršun ir dar padaro išvadas, kurios, dažniausiai būna neteisingos. pvz toks gandas, kad A ir B kyla dėl noro suliesėti, dietų ir viskas. netiesa. tai kyla dėl noro būti pripažintu, nes daug paauglių, augdami suvokia, kad jie nėra tokie svarbūs ir reikšmingi, kokiais norėtų būti. jie ima bijoti likti "už borto". aišku, yra ir lieknėjimas ir pan, kas paminima visur, kur kalbama apie vs, bet tai tik pasekmė. priežastys giliau.
mamytės> nuo mažens parodykit vaikui, kad jis svarbus, bet leiskit jam grūdintis(neatskirkit nuo gyvenimo) ir neleiskit giminėms užgaulioti vaikų dėl išvaizdos-mokyklos(pačios baisiausios vietos vaikams) pilnai pakanka...
Atsakyti