Ar sakyti pastabas dukrai dėl jos figūros?

zinoma reikia sakyti,kas jei ne mama su dukra kalbasi,mama juk turi buti patareja jos gyvenime,juk galima be izeidimo pasakyti ,kad reiketu susimastyti su mityba,as dukrai viska sakau tiesei sviesei,juk mes drauges,as pasitikiu ja,ji manimi

Oi siuo klausimu labai atsargiai reikia geriau sudominti kokia sporto veikla kartu vestis i kokius uzsiemimus bet nekritikuoti...nes buten artimuju zmoniu neatsargus zodziai palieka didziulius randus.......

Vat pas mane ta pati situacija su anyta.Tipo mes ja tik pusfabrikaciais seriam uztai tokia stora.pusfabrikacius mes valgom maximum koki karta per sav jei nespeju normalaus maisto pagaminti.O jinai peni ja visa vasara bulviu kukuliais is norfos.Hrrrrrr

as dar pasiulyciau paziureti i save, t.y. ka pati mama perka valgyt ir deda i saldytuva. Juk vaikai daugiausiai valgo namuose ir butent tai, ka nuperka tevai. O jei spinteles apkrautos saldumynais, dar cipsu ir gazuotu gerimu pilna, tai kaip vaikui nevalgyt? Tai ir valgo. Ir jei storas, tai tokiu atveju tai tevu kalte. Tada jau primiausiai patiems suaugusiems reikia save i rankas suimti ir maziau nesamones pirkinet.

Mano merginos, ačiūdievui, paveldėjo tėvo medžiagų apykaitą, o ne mano. Todėl neturiu bėdu su vaikų mityba.
Kita vertus vaikystėje aš buvau gera tokia tešliukė, nors valgėm mes sveikai ir neriebiai, bet bėda ta, kad man viskas buvo skanu. Jei seseriai užtekdavo pusės obuolio, man reikėdavo penkių, ir daržoves labai mėgau, ir sriubas, ir riebalų nevalgydavau. Kažkokio nesveiko maisto negaudavom - retkarčiais kokį "Flamingą", majonezo paragavau tik kokių 16 metų, bulvių traškučių nevalgiau iki kokių 20 metų. Ir kieme praleisdavom kone visą laisvą laiką. Bet kas iš to, jei maisto, kad ir sveiko, surydavau kaip 2 suaugę vyrai.
Man atrodo, kad temos autorė susiduria su ta pačia problema. Kaip apskritai pripratinti vaiką valgyti mažiau? Ypač, jei jis valgus, ir net miela malonu žiūrėt į tokį mažą paršiuką valgantį. Kaip iš jo atimt tą kąsnį?

Pasakysiu bjauriai, bet geriau stanbesnis vaikas, negu kudesnis ir nelaimingas nes begalo skaudziai uzgauna replikos apie isvaizda ypac is mamos. Mama turi myleti vaika nesvarbu koks jis. Geriau pasakyti, kad graziai atrodo, tada ir pati nores dazniau kad ja pagirtu ir prisiziures. man visad sakydavo kokia as negrazi ir t.t ir kaip dabar tai atsimenu kaip budavo skaudu skaudu, ir kai viena syki pagyre mano plaukus buvo tokia didele motyvacija kad jie ir toliau butu tokie ir grazesni... taigi mano nuomone geriau nieko nesakyti negu sakyt kazka kas gali uzgauti, arba reikia nejuciom koreguoti mityba ir dazniau pagirkit savo mergaite, mergaitem to reikia

Vaikysteje as buvau stambi, bet is tevu nesulaukdavau jokiu komentaru del savo figuros, kuo labai dziaugiuosi.Megau daug ir skaniai pavalgyti Kai buvau mazdaug 15metu paciai pradejo nepatikti apvalios formos, pradejau sportuoti ir sumazinau maisto kieki, numeciau apie 20kg. Kitas dalykas-pasaipos mokykloje,vaikai ziaurus

Niekados gyvenime negalima kritikuoti žmogaus figūros. Kaip ir plaukų, akių, odos spalvos, nosies ar krūtų formos, temperamento, balso tembro, kraujo grupės

sveikutes uzmaciau tema, na negalejau nepakomentuoti, ta pati situacija buvo pas mane kai augau, vaikysteje budavau verciama suvalgyti viska ir netgi kelias porcijas, pvz suvalgyk bliuda sriubos tada gausi bulviu koses su kotletais, as visad noredavau daugiau mesytes o ne sriubytes, tai kad gauciau ta savo norima mesyte turedavau koki pilna bliuda sriubos suvalgyti, ir tas toks vertimas isugde ojei apetita mano, nebuvau labai labai apkuni visad na bet 65 kilu kazkur baigiau vidurine mazdaug, ugis 166 cm, niekada nebuvo mokinama sveikai valgyti, visad daroma viskas su daug grietines, sviesto, majonezo na ir pan, jei mama padarydavo kazka lengviau tevas sakydavo kad cia ne maistas, abudu tevai nera idealus irgi, na jaunystej buvo kudi bet su amzium pastambejo, as visad buvau sportiska, bet paauglystej prasidejo abieju tevu kad as stora, bet kad patys namie kazka pasistengtu nupirkti ar pagaminti kazka sveikiau, to nebudavo, niekad jaunysteje nesu valgius salotu lengvu gaiviu be kazkokio sunkaus padazo, isejus is tevu atradau visai kitoki maisto skoni, salotos skanu net gi be nieko tik daug darzoviu primiksuota, sriubai visai nereikia grietines kaip ir daugeliui patiekalu. del to pati turiu dabar dukryte ir galvoju, juk va kiek buvo klaidu is mano tevu ne kritikuoti reikia, o pavyzdi rodyti, mama juk mergaitem buna moters pavyzdys, mano mama man tokia nebuvo gerbiau nes dirbo nebuvo tingine darbui, bet toliau viskas buvo kirtikuojama abieju tevu, ypac svoris, netgi dabar po gimdymo gryzau i Lietuva atostogu sedejau valgiau tevas sako stora stora, o pagimdzius tik pries 5 menesius buvau ir tai svoris greit nusirito lietuvoje buvau sverdama 70 kazkur, gryzus namo i UK parasiau kad skaudina mane ir neberasiau pora menesiu, zinau kad jie niekad nepasimokins, nes turi kazkoki durna poziuri nuo tu rusu laiku kaip kas turi buti, ir niekada nekreipia demesio i kitu norus, bet kovoju su tuo iki siol. Nedarykit mamules tokiu klaidu, vaika pakreipt puikiai galima, as visad sportiska labai buvau, visur dalyvaudavau, bet kaip matot negana kaikuriem tevam to. Ir paskui toki dalykai islieka labai ilgam man jau 27 metai tai jau kiek metu po paauglystes praeje, o jie ko is manes nori nezinia, suprasciau kad nori gero, bet kai buvau jauna turejo parodyti pavyzdi, pasneketi pasakyti kazka, o nebuvo niekas sakoma tik kritikuojama.

Briedas. Nereikia kritikuoti to, kas įgimta, bet didelis antsvoris, riebaluoti plaukai, netinkama liemenėlė arba pasirenkamos netinkamos temperamento reiškimo priemonės yra pilnai kritikuotinas dalykas, nes tai yra asmeninio fizinio ir/arba psichologinio apsileidimo dalykas, o ne nepakeičiama realybė.

Jei tai liečia vaikus, tai pirmiausia kritikuoti reikia save tėvams, nes būtent jų dėka vaikas (su sąlyga, kad to nelemia ligos) tą svorį užsiaugina.
Papildyta:


Nereaguoti į didelį antsvorį arba į vaiką, sparčiais žingsniais einantį link to, ir tuo džiaugtis gali tik visiškai vaiko nemylinti ir juo nesirūpinanti mama. Tai nereiškia, kad vaiką reikia žeminti savo pastabomis, bet ignoruoti to irgi negalima.

Na kritikuot nereikia, bet tyleti ir laukt kol dukrai kokia pirma meile pasakys, kad ji stora kiaule, manau tikrai neverta. Bus daug ziauriau
Siaip ko gero reikia ieskot priezasties del ko storeja: ar tai nesveikas maistas (tada teks visai seimai derintis ir nepirkt, ar dideles porcijos (mazint tada jas)..siaip toki kur matosi, kad su polinkiu tukti, tai i sporta reikia orientuot labiau..atrast kas patinka. O tos pastabos irgi turetu but apie sveikata, o ne apie grozi..






Duoti daugiau gert Arba zinant is anksto, kad prasys antros porcijos, det maziau i lekste..ziuret i garnyra tada, atsisakyt makaronu, mazint bulviu, daugiau termiskai neapdarotu darzoviu.. Nes apetitu ir nesiskundziau, o valgem sveikai..neriebiai..bet paauglysteje pradejau storeti.tai va net musu sveikam racione atradau, kad daznai tos bulves garnyrui kad ir virtos..tai vistiek na nesuvalgysi (atsibos kramtyti:D) tiek morku salotu su aliejum, kad butu tiek kcal kiek kokios 6 bulves, o dar gi su sviestuku daznai

O ir pats zmogus turetu noreti numesti svorio. Kas is to, kad tevai stengsis - ir porcijos mazesnes, ir salotos ir t.t., o vaikas nueis ir prisipirks traskuciu, mesainiu ar ka panasaus