QUOTE(Dilma @ 2009 10 06, 08:52)
Su tokiu tonu ir tokiu nusistatymu niekur nenueisim 
... Yra vaikų, kurie lengvai pasilieka lopšyje, kuriems nebūtina mama šalia ir net neatkreipia dėmesio, kad pas kažką yra mama... Jie nesureikšmina to, tiesiog kito mama - jam svetimas žmogu, kaip ir auklėtoja ar auklytė... Ir yra tokių, kuriems ta mama pradžioj būtina.. Mano draugė savo mažėlį ne per seniausiai išvedė į lopšį. Tai bent jau savaitę tikrai sėdėjo kartu su vaiku - jis net nuo kelių jai nelipdavo... Paskui pradėjo vest į lauką ir tada palikdavo. O dabar vaikas be jokių isterijų parodo ate ir eina į grupę... Tai, jūsų nuomone, geriau ta vaiką būt buvę klykinti svetimoj jam aplinkoj ir taip išbalansuoti didžiąją dalį vaikų, negu kad jis ramiai pasėdėjo su mama? Man atrodo, taip visų psichikos liko sveikesnės 
.
Ir, pvz., man būtų visai dzin tie jūsų sovietiniai principai. Jei aš matyčiau, kad tokiam pypliui dar labai labai reikia mamos, tegul sėdi jie abu kartu mano grupėj... Tiesiog viskas labiausiai priklauso nuo vaiko, o ne nuo mūsų norų ir nusistatymų...
... Yra vaikų, kurie lengvai pasilieka lopšyje, kuriems nebūtina mama šalia ir net neatkreipia dėmesio, kad pas kažką yra mama... Jie nesureikšmina to, tiesiog kito mama - jam svetimas žmogu, kaip ir auklėtoja ar auklytė... Ir yra tokių, kuriems ta mama pradžioj būtina.. Mano draugė savo mažėlį ne per seniausiai išvedė į lopšį. Tai bent jau savaitę tikrai sėdėjo kartu su vaiku - jis net nuo kelių jai nelipdavo... Paskui pradėjo vest į lauką ir tada palikdavo. O dabar vaikas be jokių isterijų parodo ate ir eina į grupę... Tai, jūsų nuomone, geriau ta vaiką būt buvę klykinti svetimoj jam aplinkoj ir taip išbalansuoti didžiąją dalį vaikų, negu kad jis ramiai pasėdėjo su mama? Man atrodo, taip visų psichikos liko sveikesnės .Ir, pvz., man būtų visai dzin tie jūsų sovietiniai principai. Jei aš matyčiau, kad tokiam pypliui dar labai labai reikia mamos, tegul sėdi jie abu kartu mano grupėj... Tiesiog viskas labiausiai priklauso nuo vaiko, o ne nuo mūsų norų ir nusistatymų...
Aš šimtu procentu pritariu Dilmos nuomonei dėl mamos pasilikimo grupėje, ypač lopšelinėje. Beje, ir su savo berniukais grupėje sėdėjau labai skirtingai - vienam užteko 15 minučių pirmą dieną, o su kitu pratinomės gal porą savaičių, ko pats paleido (nesakau, kad be ašarų, bet pats atsisveikindavo, o ne aš pabėgdavau palikusi klykiantį). Ir tos pora savaičių buvo be galo naudingos ne tik vaikui, bet ir man - kitomis akimis pažvelgiau į lopšelio "virtuvę" ir gerokai pakeičiau savo nuomonę apie vaiko pasiruošimą lopšeliui.
QUOTE(ezra @ 2009 10 05, 20:49)
Beje, kalbėjau su lopšio auklėtojom, tai būtent labaiu pasiteisina vaikams ta praktika, kai mamoms neleidžiama likti grupėje. Čia lyginant dvi grupes, kur taikoma skirtinga praktika ir jau ne vienerius metus.
O kitos grupės auklėtojos todėl ir leidžia mamoms pasilikti grupėje (ką ten leidžia, netgi prašo), kad laikosi priešingos nuomonės. Drąsiai sakau todėl, kad maniškiai lankė tą grupę ir mes pakankamai kalbėjomės tuo klausimu. 
Čia ne kartą buvo diskutuota, kad vaikas daug lengviau pasilieka darželyje, jei jį atvedusi mama ar tėvelis jaučiasi ramiai ir užtikrintai. O kada jūs jausitės ramiau - kada apie situaciją lopšelyje žinosite tik iš nuogirdų, šališkų auklėtojos atsiliepimų ir nedidelių grupės gyvenimo fragmentų, kuriuos matote atvedusios vaiką ar atėjusios pasiimti ar tada, kai kelias valandas, o gal net ir pusdienius praleisite grupėje ir pamatysite, kas ten iš tikrųjų vyksta? O dėl ašarų, tai nebeverkiantis vaikas tikrai ne rodiklis, kad jis adaptavosi darželyje.
