Nors as ne is tapytoju ant silko kompanijos, bet jusu darbus labai smagiai apiurineju, tai papasakosiu apie sio vakaro pirmaji mano susidurima su piesimu ant silko skareles...
O buvo taip:
Nuejau draugei truputi paaiskinti apie dekupaza ir duoti jai savo minimalias priemones, kad pabandziusi suprastu, ar jai tas patinka ar nepatinka. O as planavau sau vyneli begurksnodama jai komanduoti

NEPAVYKO...

T.y., vyno gavau, bet...
Drauge mane kazkaip ikalbino isbandyti piesima ant silko - sudejo remus, istempe skarele, i rankas ibruko permatoma kontura ir sako: pirmyn.

Nu ir gerai, galvoju, nieko cia tokio ypatingo, brukst cia, brukst ten, svarbu konturo neatitraukt nuo skareles
Jooo...
Visu pirma, ranka drebejo, tad apie tiesias linijas su konturu net nekalbu - kol kas tai man tikrai neikandamos aukstumos. Na, bet pagalvojau, tada pas mane bus atseit primityvas (o mano pradineje vizijoje turejo but nuostabus modernas)

Antra, nors dirbau, mano manymu, labai stropiai, paliejus dangu paaiskejo, kad nepakankamai

Nes dangus nutekejo i mano ispiestus namus.

Ojojoj
Na, tai dar ten pataisem, kas imanoma, dar sykeli kai ka apvedziojau konturu, nes viskam nebeliko kantrybes...

Ryt arba poryt eisiu pratest savo "sedevro" gaminimo, nes siaip ar taip, reik uzbaigt...
Va po sio pabandymo tai tikrai zemai lenkiu galva pries visas jus piesiancias/tapancias ant audinio