Kartais skaitau, bet retokai...noreciau dazniau, bet vis kitu reikalu atsiranda, kai noriu, kad greiciau uzmigtu, tai paprasau, kad jos man "paskaitytu", suveikia!

Maniškis tai dažniau dainelių prašo. Du gaideliai jam kaip lopšinė
O pasakas irgi skaitom, bet ne prieš miegą

siaip tai skaitom pasakeles vakarais pries miega buna vakaru kai jie patys nori "paskaityti"zinoma savo kalba bet vistiek skaitom

Kai papraso paskaitau

Kaip jums pavydziu, kad jusu vaikuciai klauso pasakyciu. Kai as pradedu skaityt pasaka, ji pradeda saukt kad "ne taip skaitau", pradeda vartyt puslapius ir klausinet "kas cia", "kokia spalva" ir visokiu kitokiu dalyku. Arba atnesa visas knygas ir tarkim duoda viena, tik atverti skaityt, jau duoda kita. Atseit anos nebenori... Vis galvodavau, kad per maza, bet matyt cia rimtesne problema - nemokejimas sutelkti demesio ir nusiraminti
.

QUOTE(kraniste @ 2009 12 15, 12:30)
Vis galvodavau, kad per maza, bet matyt cia rimtesne problema - nemokejimas sutelkti demesio ir nusiraminti
.

Maniske ir anksciau taip buvom tam amziuj,bet kai paaugo ir i darzeli pradejo eiti tada ismoko klausyti ir dabar labai ramiai isklauso pasaka kokia pati issirenka ir taip kas vakara.Tik pabandyk nepasekti


skaitom nuo pat mazens ir tai jau kaip vakarinis ritualas, kai atsigula i lovyte butinai buna pasakyte

oi skaitom ir gan daznai, ne tik pries miega

skaitau dažnai ir nebūtinai prieš miegą, aš išvis prieš miega, tik mažesniam skaitydavau "peliukas lukas nenori miegoti", dabar šiaip jei atneša paskaitau, arba jei iš bibliotekos paimu nauju tai vakare ir paskaitome
kartais knygas slepiu, nes užknisa skaityti
oi tai ir mano pasiutes, kaip mane erzindavo tokie dalykai, bet jei jis taip pradėdavo, tai sakydavau, kad jei klausinėsi, vartaliosi, tai ir neskaitysiu ir kad išvis tik vieną knygą skaitysiu
kartais knygas slepiu, nes užknisa skaityti

QUOTE(kraniste @ 2009 12 15, 15:30)
Kaip jums pavydziu, kad jusu vaikuciai klauso pasakyciu. Kai as pradedu skaityt pasaka, ji pradeda saukt kad "ne taip skaitau", pradeda vartyt puslapius ir klausinet "kas cia", "kokia spalva" ir visokiu kitokiu dalyku. Arba atnesa visas knygas ir tarkim duoda viena, tik atverti skaityt, jau duoda kita. Atseit anos nebenori... Vis galvodavau, kad per maza, bet matyt cia rimtesne problema - nemokejimas sutelkti demesio ir nusiraminti
.

oi tai ir mano pasiutes, kaip mane erzindavo tokie dalykai, bet jei jis taip pradėdavo, tai sakydavau, kad jei klausinėsi, vartaliosi, tai ir neskaitysiu ir kad išvis tik vieną knygą skaitysiu
Mums pasaka prieš miegą kaip vakarinė malda
