Neįpareigojantys santykiai

O dabar pabandyk man sudeti i viena ryslu vaizda raudona, melyna ir ruzava. nes as nesugebu. Man gaunasi sekanciai si situacija: "mes kiekvienas turime gerbeju - nesam vienas kitam nekuo isipareigoje, ir jeigu mes susirasime tikra meile - neapgaudinesime vienas kito, nustosime matytis". Pagal mane - marazmas, nors gana praktiskas. na, garsiai issireiskiau. bet esme: stumdykimes, kol savu antru pusiu nesusirasim, o tada nebesistumdysime. Amen.
Papildyta:
Ir prie uksciau isdestyto galiu pridurti, kad tiek jam is siu santykiu tereikia. Viskas. Daugiau nieko. Tau jau reikia daugiau - negausi.

Arba jus abu labai vaidinat. Na, vetyta-metyta - tu vienareiksmiskai vaidini pries ji - mes skaitome sia tema ir matome kas tau kliuna. Ar jis vaidina? Nemanau. Vyrai, siaip, paprastai, nevaidina. jie ziuri tik savo gyvenima. Zodziu. duok jam spyri i sedimaja vieta ir pamatysi - ar jis cia grazu vaidina ar turi kokiu nors minciu savo pasamoneje. gal jis pats nesuvokia.

Nu ne visai taip, bet kažkiek tiesos yra. Juk kai kviečia į gimtadienį, vestuves (būti pabroliu), nesisiūlysi kartu tik dėl to, kad atrodo, kad neturėtų eiti vienas. Jūs jau man atleiskit už kai kurių minčių nerišlumą, vis dėlto rašau darbe ir saugausi, kad kolega koks užėjęs nepastebėtų, ką darau. Va tada tai būtų Mes nesakėm vienas kitam, kad būsim tarpinėm stotelėm. Rašydama čia, bandau suprasti ir įvardinti, kas pačiai ilgai buvo padrikas minčių kratinys. Dabar bandau bent į kažkokias tai lentynėles sudėlioti. Matot, mano draugai nė pusės to nežino, ką čia parašiau, o nepalaiko, taigi, nesitikiu, kad ir čia nebus bandymų įsigilinti, ieškoti nesueinančių galų ir kategoriškų nuomonių. bet dar kartą ačiū Jums už jas, bus peno pamąstymui

ooooooo, kaip stipriai tu cia klysti.... tu net neisivaizduoji kaip tu del sito klysti. mes cia visi susirinkome butent nesueinanciu galu ieskoti ir butent gilinimuisi i situacija. Tau dar Medinis nieko nepasake - palauk rytojaus, gal, uzsuks - surys tau viska ir sudelios tau i visas lentynas. Bet bus ziauru. ispeju. Bet naudinga.
Papildyta:

Vat tau ir uzsiemimas vakarui.

Kad čia reikės ne vieno vakaro Dėl žiaurumo nebijau, tai viso labo tik žmonių nuomonės. Aš neklystu, jau prieš rašydama temą apgalvojau, ko iš čia tikiuosi (tikrai turiu ką veikti be tuščio rašinėjimosi), ir nors SM dar esu naujokė, bet užteko to, ką skaičiau kitose temose, kad žinočiau, kad ir su purvais pamaišys kam nuotaika tądien bloga, taigi tegu rašo ir tas baisusis Medinis, - vis tiek radau ir įdomių, ir pritaikomų minčių, ir geranoriškų patarimų. Keista, kad dar niekas išpažinties nepasiūlė nueiti, tokiame grieke gyvenant

Man keista, kad barakuda dar niekas neapvadino... Ale, seima sugriovei...

Na tai kad nesugrioviau... Sugriuvo be manęs, ir lopyt netrukdžiau, jei būtų norėjęs. Anei ženytis spaudžiu ar versti galvoju - tik va bandau sau suprasti, kaip toliau gyventi, O barakuda nėra už ką, nesigviešiu aš jo gero, man svarbu dabar kaip su mano dūšia bus

Permečiau akimis temą... Neužkabino. Nesuprantu apie ką ji. Spėliojimai apie tai, ką galvoja kitas žmogus? Absurdiškas dalykas. Nori kažką sužinoti - pasiklausk. Nenori - neklausk.
Susidarė įspūdis, kad ir pačiai temos autorei nelabai tų santykių reikia... Jei žinotų, kad ji vyrui rūpi - tai gal ir pagalvotų apie "paskutinį šansą". O dabar...
Rašyti tik tam, kad rašyti aš nebenoriu. Taigi be manęs gilinkitės...

esu turejus ir as panasius santykius... is pradziu man tiko but jo meiluze... paskui pati prisirisau ir pradejau jaust, kad noreciau kazko rimtesnio... o jis aisku ir toliau norejo tik neipareigojanciu santykiu... manes tokie santykiai netenkino... nenorejau vyro turet tik naktimis ir slaptai, norejau normaliu santykiu... todel viena diena juos isvis nutraukiau... ir pradejau bendraut su vaikinu, kuris musu santykiu slept nenorejo, atvirksciai buvo toks laimingas, kad norejo, jog visi jo draugai ir seima mus kartu pamatytu... tai jis man ir padejo uzmirst ta, kuriam ko gero tik patogus santykiai rupejo...

kai esi laisvas, gali daryt ka nori... ir tau nereikia daryt nieko, ko tu nenori... labai patogu dar ir meiluze turet, kuri visada laukia ir del nieko nepriekaistauja... o tuo paciu galima ir pas kitas lakstyt... juk isipareigojimu nera....

zodziu, tokius neipareigojancius santykius as toleruociau tik tuo atveju, jei tai priimtina ir tinka abiems... matau, kad jums jie jau nebetinka, nes norite, kad jie taptu rimtesni ir labiau ipareigojantys... jums sprest kaip elgtis bet as manau, jog nieko gero is tu santykiu neiseis... o jus tik dar labiau prisirisit laikui begant... ir kuo toliau, tuo bus sunkiau issiskirt... nes 2 metai jau tikrai ilgas laiko tarpas... per tiek laiko visi supranta, ar nori, kazko rimto, ar ne... panasu, kad jus norit, o jis ne...

sekmes, sprendziant sia beda

Merginos, nebūkim kategoriškos Iš kur mums žinoti kas dedasi jo galvoje??? Todėl šioje vietoje sutinku su Mediniu. Be atviro pokalbio čia tikrai neapsieeisi. Tai būtų pradžia...Arba pradžia pradžios arba pradžia pabaigos. Bet koks skirtumas, nes bet kokiu atveju viskas vyksta tik į gerą.
Maidenana, labai daug tiesos postuose, bet vėl gi - nemanau, kad reikėtų taip kategoriškai - bus/nebus, reikia/nereikia, vaidina/nevaidina. Juk į kito galvą neįlisi...O spręsti apie tai ko jam reikia ir ko nereikia, rimtai jis žiūri ar nerimtai, manau nelabai teisinga. Asmeniškai aš labai dažnai, norėdama suprast žmogų, jo poelgius ir veiksmus, visada stengiuosi pastatyt save į jo vietą ir klausiu o kaip šioje situacijoje jo vietoje elgčiausi aš...Prisipažinsiu, dažnai suprantu, kad neretai darau klaidingas išvadas...Na bet čia bla bla bla ir galima penkis lapus mano gyvenimo filosofijos ir taktikos prirašyt, o tai manau, nelabai kam bus įdomu.
Taigi, manau kol nebus pokalbio tarp šių dvejų žmonių, kol nebus dialogo, tai galėsim čia kalbėtis ir kalbėtis dar labai ilgai. Aš su savo draugėm taip kalbėdavau kokius tris su puse metų - o kodėl jis taip, o ką jis tuo nori pasakyt, o kodėl jis taip elgiasi, o ką jis galvoja, o ką man daryt ir pan.
Netinka tokie santykiai, nori kitokių, svarbus tau šis žmogus, nori su juo būti - daryk, veik, bandyk kažką keisti. Jei jis nori to paties, patikėk - prisijungs prie tavęs, išsijudins. O jei jam nereikia, nenorės nieko keist na ir palinkėk jam geros kloties ir gyvenk toliau.

Galit užmetyt mane akmenimis ir pasakyt, kad gyvenu pasaulį matydama pro rožinius akinius, bet šių santykių šiuo momentu nedrįsčiau nurašyti ir kategoriškai pasakyti, kad teks skirtis, nes jam nieko rimto nereikia

Siūlau planą A:

1. dirbam su savim pačia (ko aš noriu iš šių santykių ir ar iš viso juo noriu? Ko aš iš jų tikiuosi? Kaip aš matau savo ateitį ir kokios norėčiau?ką man reiškia šis žmogus? tikrai padeda +/- sistema...Tai gal verta pabandyt?)
2.pasikalbam su žmogum tiesiai šviesiai
3.analizuojam koks pokalbio rezultatas ir ar jis mus tenkina.
4.priimam sprendimą ir aukštai iškelus galvą žengiame pirmyn su juo, ar be jo, svarbiausia pirmyn


P. S. Sorry, jei mano mintys šiek tiek padrikos Geriu rytinę kavą ir bandau prabusti

Pakalbeti as jau pirmam poste pasiuliau... blyn zmones idomus padarai

Aha, pamenam, žinom ir jau ne kartą tą patį visos pakartojom

Ir smagu, kad įdomūs tie žmonės, nes kitaip juk gyvent būtų neįdomu

"akli" ir "kurti" tie zmones..girdi ka nori girdet ir mato tai, ka kuria ju nesveika pasamone.. tiek jie cia ir "idomus"