Kai mes, Moterys, paliekam vyrus..

#133
QUOTE(UgDo*Wow @ 2009 10 18, 17:05)
... Nejau gali kazkas pasikeisti?
...

Čia turbūt ir yra esminis klausimas...
Kai vyras užsiutina, priveda iki kraštutinumo -- mumyse sukyla pyktis, adrenalinas -- mes tada stiprios, galime viską keisti - išvaryti vyrą, išsiskirti, pradėti naują gyvenimą...
BET g.gif
Jei tik jis - vyras - žengia žingsnį link mūsų, bando klausytis -- ir kyla šis klausimas NEJAUGI DAR GALI KAS PASIKEISTI? Nes mes širdies gilumoje to norime - kad grįžtų kažkada buvę ražūs santykiai, kad tas nuostabus jausmas vėl iš naujo atgimtų...
Arba atvirkščiai - jei vyras paklūsta mūsų reikalavimams be didelio priešiškumo - mūsų adrenalinas nuslopsta, mes pasijuntame pažeidžiamos ir siplnos, mums liūdna, nes nebėra su kuo kovoti... Mes nerandame sau vietos ir verkiame, nes truksta tos adrenalino sukeltos būsenos, kai atrodo - visas pasaulis po mūsų kojomis... Tai panašu į apkvaitimą ir po to - į sunkų abstinencijos laikotarpį...
......................
KO mes norime iš tikrųjų??? Kovoti ar pralaimėti? Lyderiauti ar paklusti? Gyventi taikoje -- kuri labai greitai virsta monotoniška kasdienybe, iš kurios kažkas vėl bando pabėgti?
.....................
Manau - norime būti LAIMINGOS...
.......................
BET - kas iš tikrųjų yra MŪSŲ laimė? ...
Atsakyti
#134
QUOTE(Vilusa @ 2009 10 19, 11:01)
......................
KO mes norime iš tikrųjų??? Kovoti ar pralaimėti? Lyderiauti ar paklusti? Gyventi taikoje -- kuri labai greitai virsta monotoniška kasdienybe, iš kurios kažkas vėl bando pabėgti?
.....................
Manau - norime būti LAIMINGOS...
.......................
BET - kas iš tikrųjų yra MŪSŲ laimė? ...


Labas, Vilusa, taip parasei kad is tikruju kilo labai daug klausimu paciai sau...
Tikrai noriu buti laiminga. Bet ar imanoma vel pamilti zmogu kuri atrodo galbut mylejau, bet ta meile pavirto i nepykanta?!

Manau, jis tikrai turi iseiti is namu kad as tai suprasciau. Kad likusi viena suvokciau kad: 1) man tikrai jo reikia, arba 2) jis tikrai ne mano zmogus
Bet cia irgi susiduriame su zodziu BET: Jei man tikrai jo truks, o jis nepasikeis tai vel praejus dienai, dviem, savaitei, menesiui laiko vel draskysiuos kad nebenoriu sito zmogaus salia saves.. Ak tas gyvenimas...
Atsakyti
#135
QUOTE(UgDo*Wow @ 2009 10 19, 11:28)
...kilo labai daug klausimu paciai sau...

Aš jau kuris laikas (gal nuo vasaros pabaigos) -- gyvenu šituose klausimuose...
Kas dieną - vis kitos mintys ir kiti jausmai. Per dieną išsisunki psichologiškai vien apie tai tegalvodama, ryte - atrandi save iš naujo, bet vėl priekyje sunki diena su sudėtingais klausimais...
Nežinau, kada TAI pasibaigs.
Aš nekalbu apie santykius su vyru -- juos galima pabaigti labai greitai ir paprastai.
Aš kalbu apie savo vidinę būseną - galvoju, svarstau, vertinu... Lyg kine - praplaukia tai vieni, tai kiti gyvenimo epizodai.
Aš už tave beveik dvigubai vyresnė, todėl apmąstyti tikrai yra ką.
Yra dėl ko save girti, ir save klatinti.
Yra kuo pasidžiaugti ir dėl ko sielvartauti.
Taip - atgal nebesugrįši, nieko praeityje nepakeisi.
Bet dabar - kaip tik atėjo tas momentas, kai reikia pasirinti kelią į ateitį. Jei man būtų dvidešimt metų - manau, jau būčiau nusprendusi, nes tokio amžiaus žmogų stipriau veikia impulsai, nuojautos, pasamonės.
Dabar - man - daug sunkiau, nes žinau, kad gyvenimo galimybės jau ribotos, kai kuriuos savo veiksmus jau galiu prognozuoti, nuspėti atoveiksmius, atsiranda baimės...
Tu dar labai jauna -- susivok SAVYJE -- ir pasiduok moteriškai nuojautai - dažniausiai ji išveda į teisingą kelią.
Beje, nebijok ir suklysti - nes visas mūsų gyvenimas ir susideda iš klaidų ir jų taisymo.
Nėra ir negali būti idealaus gyvenimo.
Gali būti tik optimalus gyvenimas -- kai esi labiausiai laiminga, mažiausiai kenčianti, ir svarbiausiai - netrukdanti kitiems gyventi.
........
Atsakyti
#136
Bet kad siuo metu neturiu jokios nuojautos, kankina pyktis ant saves kad nesugebejau susikurti normalaus gyvenimo. O nuojauta nieko nesako, visiskai nieko.. As nebesusigaudau savyje visiskai. Blaskausi kiekviena diena, kiekviena diena su vis naujomis mintimis.. Bet tai dar neprivede prie galutinio tikslo. Nezinau kas bus ir kaip viskas bus... unsure.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo UgDo*Wow: 19 spalio 2009 - 14:59
#137
QUOTE(UgDo*Wow @ 2009 10 19, 15:58)
Bet kad siuo metu neturiu jokios nuojautos, kankina pyktis ant saves kad nesugebejau susikurti normalaus gyvenimo. O nuojauta nieko nesako, visiskai nieko.. As nebesusigaudau savyje visiskai. Blaskausi kiekviena diena, kiekviena diena su vis naujomis mintimis.. Bet tai dar neprivede prie galutinio tikslo. Nezinau kas bus ir kaip viskas bus...  unsure.gif


Nusiraminkit, susikoncentruokit. Įkvėpkit. Iškvėpkit. Ir pradėkit naują gyvenimą. Pamiršus visas nuoskaudas ir pamąstymus "kas būtų jeigu būtų". Na ir padarysite klaida, ir kas? Jau geriau padaryti ir dėl to gailėtis, negu visą gyvenimą gailėtis, kad kažko nepadarei...
Dar kartą stiprybės 4u.gif Ir ramybės.
Atsakyti
#138
QUOTE(UgDo*Wow @ 2009 10 19, 14:58)
... kankina pyktis ant saves ...

Pirmiausiai - teks atrasti jėgų ir ant savęs nebepykti.
Pripažinti tai, kad suklydai.
Su tuo susitaikyti.
Vėl pradėti pasitikėti savimi...
.........
Pradėjusi skaityti tavo šią temą, jaučiau, kad tavyje verda jausmai, kad blaškaisi, nerimsti...
Dabar - tu - čia forume - jau pradedi pripažinti, kad pyksti, kad jautiesi blogai TU PATI...
Patikėk, jei tavo vyras dabar išeis - tu geriau pasijusi tik trumpą laiką, kol išblės pyktis ant jo, bet liks pyktis sau...
Pabandyk susidraugauti su savimi...
Dėl to ir rašiau apie psichologą (jo reikia tau, o ne jūsų šeimynimam gyvenimui)
Atsakyti
#139
QUOTE(Vilusa @ 2009 10 19, 19:20)
Pabandyk susidraugauti su savimi...


As bandau.. Bet man nesigaunasi, bandysiu toliau.. Del psichologo, as jau tikrai noriu pas ji kreiptis bet nezinau kur, kaip. Niekada neteko svetimam zmogui pasakot tai kas man asmeniska. Kitiems nezinoma. Nematoma. Bet ko gero tai reikes padaryti, reikes pasiryzti nueiti del saves blush2.gif
As labai daznai galvoju apie blogus ir baisius dalykus, apie nelaimes kuriu nera. Kasdien. Tai mane veda is proto. Suvokiu kad tai labai labai blogai bet nemoku tu minciu nukreipti.. Kai kas nors skambina isivaizduoju - va skambina pranesti baisia zinia.. Kai pabuvusi kokiu zmoniu draugijoj su jais atsisveikinu ir einu namo isivaizduoju taip kad jiems kazkas atsitiks ir as ju nebepamatysiu.. As kartais noriu kad kazkam kazkas nutiktu, kad man butu ramiau.. Suprantu kad taip begalvodama galiu prisisaukti paciai sau nelaime, bet as jau nebepajegiu su savimi kovoti..
Atsakyti
#140
Labai noreciau tau pasakyti, kad niekada nereikia gailetis to, ka padarei praeityje. Geriausia butu negalvoti apie praeiti, o zvelgti i ateiti, zinau, kad labai sunku ir i galva vis sugryzta praeities seseliai, bet tu turi ne tik del saves, bet ir del sunelio pasistengti nepaluzti ir zengti i prieki iskelusi galva 4u.gif
Jei jau tikrai nesusitvarkai su savo jausmais ir mintimis, tai kreipkis i specialista, galbut jis is tikruju tau pades bent pradeti pasitiketi savimi ir matyti sviesesni gyvenima, tada tikrai bus lengviau mirksiukas.gif Laikykis smile.gif Tu ne viena mirksiukas.gif rolleyes.gif
Atsakyti
#141
QUOTE(UgDo*Wow @ 2009 10 19, 21:38)


Nueik pas seimos gydytoja, ji tave nukreips pas specialista.

Tu zengei gyvenime ryztinga zingsni i prieki ir kodel dabar zvalgaisi atgal?
gal del to kad nematai nieko priekyje, nematai ateities?Ateitis pamazu susiklostis, ir viskas susidelios i savo vezias.Nebijok pasvajoti apie ateiti, apie tai kaip, sutiksi siltu zmoniu, patirsi nauju nuotykiu, ar sutiksi nauja, siurpuliukus keliancia meile wub.gif

Del nelaimingu atsitikimu;kodel(paklausk saves) butent dabar kazkas nelaimingo turetu atsitikt, jei iki siol nieko tokio neivykdavo, gal tavo noras, kad kazkas nutiktu, yra tam tikra veiksmo trukumo israiska.Laikas tikrai nesustoja ties skyrybom, taigi daug dar visko pries akis.Nesidairyk atgal, zvelk i ateiti ir planuok ja 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo KASANDRA22: 20 spalio 2009 - 09:10
#142
Aciu tau, ekaja, bandau su savimi kalbetis, galvot i prieki o ne atgal. Stengiuosi manyti kad esu ne viena, nors dazniausiai tik taip ir jauciuosi. Atrodo viskas buvo gerai, buvau isitikinusi kad visi mes klystam, kad normalu jog ir as suklydau bet poto vel griauziu save. Man sunku. Su brangiais tevelias pasimatysiu per ziemos sventes, dabar taip laukiu kada galesiu pas juos nuvaziuoti. Man tada tikrai bus lengviau...
Vyras dar neranda kur iseiti.. Jam tas netinka, anas, zodziu gimes kaime bet renkasi kaip koks ponas. Galbut specialiai.. As jau nebenoriu veltis i pykcius, stengiuosi islikti rami ir neparodyti vyrui tu akimirku kai paluztu.. Visada maniau kad esu labai stipri.. Bet pasirodo ne tiek..
Papildyta:
QUOTE(KASANDRA22 @ 2009 10 20, 11:10)
Tu zengei gyvenime ryztinga zingsni i prieki ir kodel dabar zvalgaisi atgal?
gal del to kad nematai nieko priekyje, nematai ateities?Ateitis pamazu susiklostis, ir viskas susidelios i savo vezias.Nebijok pasvajoti apie ateiti, apie tai kaip, sutiksi siltu zmoniu, patirsi nauju nuotykiu, ar sutiksi nauja, siurpuliukus keliancia meile wub.gif


Baime likti vienai
Ir vyras puikiai zino sia mano baime todel ir lengvai santazuoja..
Noriu gyventi siandiena ir kurti grazesni rytoju..
As stengiuosi smile.gif
Atsakyti
#143
QUOTE(UgDo*Wow @ 2009 10 20, 10:20)

Papildyta:
Baime likti vienai
Ir vyras puikiai zino sia mano baime todel ir lengvai santazuoja..
Noriu gyventi siandiena ir kurti grazesni rytoju..
As stengiuosi  smile.gif

Kodel manai, kad tu taip ir liksi viena???
Ir kokiu budu vyras tave santazuoja?
Atsakyti
#144
QUOTE(KASANDRA22 @ 2009 10 20, 11:24)
Kodel manai, kad tu taip ir liksi viena???
Ir kokiu budu vyras tave  santazuoja?


Kodel manau?.. Todel kad dauguma mane laiko blogu zmogumi, kuris griauna seima. Todel kad manau jog neatsiras toks zmogutis su kuriuo as busiu laiminga. Juk as ne siaip panele, as esu mama. Kam tokia reikalinga?!...

Vyras vis kartoja kad as gailesiuos kad ji palikau, daznai sako - va liksi viena, nesurasi tu geresnio uz mane. Sako kad as sunkus zmogus, kad nieks nenoretu salia saves tokios turet. Daznai kalba ir apie gyvenimo uzbaigima nes zino kad as gailestinga.. As pati jau pastebiu kad per daug susileidziu, bet kai matau zmogaus asaras, kancia, man plysta sirdis.. verysad.gif
Atsakyti