Aš pati prieš 7 metus palikau savo vyrą,išėjau su dviem mergaitėm ,viena buvo 7 m,kita 5 metuku, su vyru gyvenant turėjau viską,iš materialinės pusės,ir netgi labai gerai gyvenom...bet jaučiau kad mes visai neturim nieko bendro,o jis ir dar tyčiodavosi,kad čia viskas jo, tai sakau aš vaikus auginu,tu darai biznį,tai ka aš ir mirsiu ubage,sako jo,jei su manim gyvensi... to ir užteko... Nedirbau daug metų,vaikai lankė daržely,aš turėjau mašiną,pinigų,bet jokio dvasinio ryšio nebuvo,o buvau jauna,norėjosi meilės jausmo...GAlvojau gyvenu viena karta,ir negi pragyvesniu taip???? ,daug skaičiau tada,ėjau i bibliotekas ,skaičiau psichologines knygas,kurios labai padėjo,ir užteko vieno gero straipsnio žurnale ,apie kažkokia šeimą,skaičiau ir jaučiau ju dvasini ryšį,tada ėjau namo,vos neverkiaua,supratau visiškai kokie mes svetimi,ir žinojau ka darysiu,tik kad special,turėjau tik siuvėjos...
Neilgai trukus po eilinio susipykimo,pasakiau kad viskas,jis netikėjo,sako gerai nupirksiu butą,parsiduok sodą,dadėsiu ir nupirksiu,bet aš ir pradėjau pardavinėt,taip rimtai ir užsivedžiau,,,išėjau,nupirko butą,davė pinigų baldams,nenaujiems,bet reikejo visko,skalbenkės,šaldytuvo...viskam davė...
Pradėjau dirbti,eidavau i darba pasišokinėdama,buvau tokia laiminga,vaikams davė normalius pinigus išlaikymui,pradžiai kokius 3-4 metus kontroliavo labai,kad kadru neturėčiau,bet paskui vedė pats...
Aš ir sutikau nuostabų žmogų,dabar turiu šeimą,tikrą šeimą,turime mylimą sūnelį...
Buvusi uošvenė ,man kaip mama iki šiol,mano sūnelį anūkų vadina,dukros jau didelės...
TAigi jei nori kažka keisti,keisk,kol jauna,kol nevėlu,tikrai viskas bus gerai,turi teise buti laiminga,jei nori buti laiminga,tai ir buk...
Net ir niūriausią kambarį papuoš vaikai, dailiai sustatyti į kampus .