QUOTE(UgDo*Wow @ 2009 10 29, 10:01)
Visada buvau miela, visada bandziau viska graziuoju, ramiai, visada kitiems pagelbedavau, buvau nuosirdi, bet atrodo vistiek mane dauguma "apsiko". Jauciuosi taip, kad dabar busiu bjaurus zmogus. Jokiu mielu zodziu. Bus aiskiai, tiesiai sviesiai, grieztai viskas pasakyta. Elgsiuos kitaip, nes man jau gana tokiu nesamoniu. Pasakiau nenoriu, vadinasi nenoriu. Tikriausiai reikia ausis gerai praplaut vaiko tevui ir "gera nerudijancia vini i galva ikalt". Nes kitaip nematau iseities
Pati supranti, kad būdama miela ir įklimpai iš ko dabar vaduojiesi, o vyras tikisi tuo pasinaudot, jetus,koks siutas ima,
visvien jis grįž, nori ar nenori
suprantu, kad ima neviltis, kai tokios draugės ir giminės šitaip "palaiko"

nes visgi norisi, kad tave suprastų, bet kitiems, neįsigilinusiems į tavo situacija, tiesiog kvailai atrodo,
va, įsigeidė kažin ko, laisvės, valdingas vyras,matai...bet gi tu neprivalai aiškint niekam, nepasakok, nesiteisink, tegu vyras teisinasi, apsurdas, kita vertus turėtų kažkiek palengvėt situacija, nes kuo daugiau žmonių žino kas vyksta, patį faktą, kad skiriatės, tegu, neoficialiai, bet visvien, tas pats faktas tikresnis tampa ir gal vyrui greičiau dašils
"tai vyksta" iš tikro, po truputį susitaikys, nenusileisk, neleisk nakvot, nesileisk į kalbas apie jokius grįžimus

jau gerokai pajudėjo į priekį viskas, telieka laikytis, kad ir kaip nelengva
jis turbūt audžia mintį nuomotis iki tol, kol tu išvažiuosi pas tėvus, gali iš kart pasakyt jam, kad negalės likt tavo namuose, nes tikrai grįžusi jo vėl neiškrapštysi