Kaip kažkas ir rašė bus kelios stadijos. Tokie jau žmonės yra skyrybų procese
Aš pati tai išgyvenau neseniai tik lengvesne forma, nes man jis vaikinas buvo, ne vyras.
BET.. iš pradžių nervinosi, nes išsakydavau viską, ką manau apie jį. Tuomet pyko ir tylėjo, rodė principus, vaidino įsižeidusį. Vėliau maldavo, kad nepykčiau, atleisčiau, prisiekinėjo viskuo ką tik sumąstė ir žadėjo nuostabiausius dalykus, jausmus, potyrius, nuostabią ateitį su juo... Po to kai nurimau ir pradėjau su juo minimaliai bendrauti (nes iki to buvau tylos siena apsitvėrus) tai vėl 'atkuto' ir pamačiau kad pradėjo lysti vėl jo EGO, išdidumas, puikumas ir etc. Taigi, tuomet galutinai nusprendžiau kad viskas ir tada prasidėjo smagumai. Maldavo, kaltino, grasino, smerkė, vėl verkė ir apgailestavo. Žodžiu darė psichologinį spaudimą, o aš toliau laikiausi savo.. ir galų gale nutilo.. o praėjus kažkuriam laikui lengvai mane pasiuntė, kad atseit jis čia vistiek viršesnis
Taip kad reziume - didžioji dalis vyrų, kuomet yra paminimi jų norai, ego ir kai netenka jie savimonės, pradeda blaškytis, tai kelia tokius vėjus, kad maža neatrodo. Pasiruošk dar viskam, bet manau, kad atlaikysi, nes akivaizdu, jog esi stipri moteris, žinai ko nori
Patiko tavo post'as , kai parašei ką nori veikti , kaip laisvalaikiu save realizuoti. Jog išlaikysi save ir vaiką ir tikrai suvoki, nesiblaškai dėl visos šios situacijos.
Sveikintina, taip ir toliau

22 metai juk pati jaunystė.. Pats laikas gyvenimą susitvarkyti ir mėgautis juo