Kai mes, Moterys, paliekam vyrus..

, siaip maza vaika turi, reikes mastyt kaip save ir ji islaikyt, o jeigu noresi kazkur pavazinet ar palakstyt, tai ir auklei reikes pinigeliu pamoket, ne iki linksmybiu bus

Apie finansus nekalbejau nei vienoj zinutei, nes su jais problemu nera. Tad islaikymas iskrenta is kalbu. O as ir ne visada noriu kur isvaziuot ar "palakstyt" nes man to ne visada reikia! Kartais visa savaite pabuvusi su ne tokiu jau ir ramiu vaiku stogas vaziuoja o iseit atsipalaiduot ne visada galejau nes vyrui tai nepatikdavo, arba noredavo visur kartu, kad tik matytu su kuo ir kaip bendrauju.. Nors ir su bendraamziais budavau, ir vyras sakydavo kad nera ka su jais veikt, vistiek manes nepaleisdavo. O man atsipalaidavimo taip norejosi i savaite nors pora valandu su merginom po parduotuves pavaiksciot, i koki romantiska filma nueit ir t.t... Ziuriu kad cia yra jau mananciu kad man tik lakstymai..
Nu zodziu..
Dabar tai tikrai bus laiko kuri galesiu skirti sau, kai tevelis nores pabuti su suneliu as galesiu tada tom valandelem atitrukti nuo namu

sekmes geraja prasme, dar visas gyvenimas priesakyje tau tik 22m, visko dar bus
neuzmirsk vaiko ieskant savo laimes

va čia teisingiausi žodžiai sėkmės,viskas susitvarkys jauna esi,džiugu girdėt,kad nebijai taisyt klaidų,kiek moterų gyvena užguitos, užspaustos,nesupranta tos kur kalba apie lakstymus, neišsivaizduoja, kad viskas prasideda nenoru,jog trumpu sijonu vaikščiotum, raportais apie tai,kodėl užtrukai krautuvėj ar dar kur,strikinėjimais iš vietos,kai tau ateina sms,o baigiant smurtu,nebūtinai fiziniu,randai ir nuo psichologinio smurto lieka,tik širdyje,sieloje galų gale užsikompleksuoji "negyvai"...moteris turi teisę siekt tikslų, tobulėt, tokia ir vaikui bus reikalingesnė, mano mama išsiskyrė,kai metukai man buvo, dėl kitų priežasčių, bet turėjau nuostabų patėvį, kuris verkė per mano vestuves iš susijaudinimo,kaip dėl tikros dukros,nors atsirado mano gyvenime kai ketveri buvo,tikrai vaikui nebus gerai šeimoj,kur vyras negerbia moters,nes tai nepagarba,nesiskaitymas su nuomone,engimas ir t.t., koks žmogus jis užaugs tokioj šeimoj,ne,teisingai autorė elgiasi, bus laimynga ir sūnus supras,o vyras irgi ne diedas visiškas, susikurs gyvenimą ir bus laimyngas su ta,kuri jį myli,tik gal požiūrį į moterį pakeist reikėtų

o su anyta per daug nesiaiškinčiau,jau turėjo suprast,kad negali tu su jos sūneliu gyvent ramiai pasakyčiau,kad negaliu gyvent taip,kaip yra,o vyras nemato reikalo kažką keist,viskas.......o dėl draugų irgi, teisingai, kolkas privenk, kad nereikėtų nervų gadint, o dar žiūrėk, prifotografuos vyras, kad lankosi...

keista, kad taip ramiai sutiko išsikelt, manau kažkas patarė, mano kad išsikrausčius apsigalvosi, suprasi ko netekai,o vis grįždinės daiktų,matysitės,suminkštėsi nuo liūdnų akių

stiprybės mamuk

Kulka, labai tau aciu uz supratinguma Cia aprasydama savo situacija gavau az nuo moteru, kuriu situacijos labai panasios. Tik vienos isdryso palikti vyrus, o kitos dar ne. As dziaugiuosi savimi ir diaugiuosi kitomis, drasiomis ir stipriomis moterimis, nes sis zingsnis - smugis vyrams, kurie nebutu ne pagalvoje kad jiems imanoma pasipriesinti. Kol nebuvau istekejusi atrode kad vienareiksmiskai sutariam, bet po vestuviu... Jie tada nusiima kaukes. Ne visi tokie. Bet buna. Ir taip nutiko man..

Issikelt is pradziu nesutiko, buvo rekimu, saukimu, bet praejo dvi dienos ir pradejo paieskas. Gali buti tavo tiesa, kad jis mano jog praeis kazkiek laiko ir as noresiu kad jis griztu.. Neseniai grizo namo, sake kad rado kelis variantus kur galetu apsigyventi, kad dar ryt poryt pasitikslins.. Vyras aukstas, isvaizdus, demesio jam netruks ir dziaugsiuos as del jo kai jam pasiseks meilej su kita

O as turiu uzsiemimu, net nepastebesiu kad jo nera, visa laika skirsiu mokslams, vienos organizacijos veikloms i kurias greit isiliesiu ir mazajam brangiausiam maziukui.. Planuoju gruodi su mazyliu praleisti uzsienyje pas savo tevus ir seseri. Tad viliuosi kad visko vyras nesugadins..

mano vyras irgi vyresnis ir irgi buvo mėgėjas "pakomanduot", bet persiauklėjo,o buvo visko bet jis norėjo mane suprast,norėjo girdėt mane, kaip ir aš jį,ir jam ne visvien buvo,kaip aš jaučiausi..... jau devyni metai mums rugsėjį buvo

keista, bet irgi priklausiau studentų organizacijai studijuodama,labai bardavomės dėl to,kad tam nemažai laiko skiriu,o tai buvo labai naudinga veikla, daug patirties įgijau, daug pamačiau, visokie seminarai,net tarptautiniai puikiai papildė tiek žinias,tiek cv tad pirmyn o kas rašys, kad vaikas bus pamirštas, tas apsirinka manydamas,kad to negalima suderint, laiko bus mažiau,praleisto kartu,bet jis bus kokybiškesnis, bus daugiau kantrybės su vaiku ir noro,padaryt jį laiminga beto,tai nevism gyvenimui ta veikla, tai tik pakopa tobulėjimo kelyje

o Jūs nemanote,kad vandenis sudrumstė ta pirmoji meilė ir ar nėra nei mažytės galimybės,kad gailėsitės dėl sprendimo? Nesmerkiu Jūsų ir neteisiu, tiesiog labai svarbu nesugriauti to, ką dar gal galima sutvirtinti

aš irgi katik perskaičiau ankstesnę autorės temą ir sutrikau truputį

bet visvien lieku prie nuomonės,kad vyras,nenorintisn žmonos nei klausyt,nei girdėt,nesuprantantis jos poreikių,varžantis laisvę,nėra tas, su kuriuo reikėtų praleist likusį gyvenimą, kuo toliau,tuo sunkiau bus gyvent kartu ir nukentės vaikas,santykius išlaikyt reikalingi du žmonės, jei vienas nėra laimingas,o kitas to matyt nenori-tai tokių santykių negali būt tik kalbantis,sprendžiant problemas galima jas išspręst, bet turi abu to norėt

taip, tiesa, geriau taisyt klaidas, bet.... jaunas žmogutis, gal tie jausmai susidrumstė ir kabliukų ieškojimas prasidėjo, gal vėliau,kai branda pakoreguos laisvės poreikį, bus gaila prarastos šeimos, tėvo sūnui...

trikdo tai, kad ankstesnėj temoj problema buvo vien autorės jausmų maišatis, o apie vyrą atsiliepė vien teigiamai(neskaitant to,kad gėlių nedovnoja ir pan.), bet gal čia dėl to paties blaškymosi taip....nežinau,pati baigiu susipainiot,negali įlyst į žmogaus dūšią ir sudėliot viską patikrinus...kelias val.pasėdėjus prie kompo ir paskaičiusi žmogaus nepažinsi,o nuoširdžiai norisi padėt...
viską pasvert norisi, ar tikrai tu to žmogaus nemyli,ar tikrai jis toks blogas tau? vyrams sunku kalbėt apie jausmus, nelengva su jais,gal jis ir nori tave suprast, gal tereikia nuoširdžiai abiem pakalbėt, ne šiandien, ne ryt, atskirai pabuvus gal išaiškės

UgDo*Wow - linkiu jum su sūneliu sėkmės.

as manau jums viskas bus labai gerai...zinojimas ko nori ir to siekimas-svarbiausia ...kaip sakoma po nejudanciu akmeniu ir vanduo neteka ...
Sekmes didziausios...

Skirtis su vyru jau panorejau tada kai buvau 4-5men nestumo... Bet taa vienatve kai nera tevu, sesers ir kitu brangiu zmoniu salia zude. galejau remtis i vyra tik.. Kai pagimdziau pajutau dar stipresni nora skirtis. Supratau, kad kai nemyli zmogaus jo minusai ar darimai kazko tiesiog pradeda nervinti. Tada galvoji - as jo nemyliu, kodel jis gali man vadovaut.. To negalima, ano negalima, su tuo nebendrauk, su anuo nebendrauk.. Vasara sutikau zmogu su kuriuo anksciau lyg siejau savo gyvenima bet taip gavosi kad musu keliai issiskyre, ta diena mes tiek apie viska kalbejomes..Tada as issiliejau.. Jis prisipazino kad vis dar manes neuzmirso, kad turi vilciu susigrazinti tai ka prarado. Tas zmogus mielas mano sirdziai. Pradejau idealizuoti tolimesni gyvenima, tiketi kad pirmasis mane padarys laiminga. Tada ir rasiau pacia pirmaja savo temele supermamoj, tada svaigciojau apie meile, kurios taip norejosi.. Sulaukiau daug nuomoniu, patarimu, kritikos.. Masciau labai daug, su pirmaja meile negyvenom kartu, nesidalinom butiniais rupesciais, pagalvojau dar ir apie sunu, kad jis bus nelaimingas jog salia ne tevas o kitas. O dar ir jo ir jo artimuju spaudimas padare savo. Sutikau kad vyras pasiliktu, pazadejau nebegalvoti apie skyrybas. Nutraukiau visus bendravimus su pirmuoju, nors nieko artimiau ir nebuvo kaip vienkartinis susitikimas ir poto kasdienines sms zinutes. Vel uzsidariau savyje, vel pradejau peikti kad neisdrysau zengti sio zingsnio, kad vel as priklausoma nuo zmogaus kuriam meiles isvis nebera. Praejo du menesiai, pasisemiau stiprybes, apmasciau viska, pradejau galvoti apie save, savo ateiti. Pasakiau uzteks gailetis kitu, nors karta pagailesiu saves!... Tada ir atsirado antra tema - kad as palieku vyra... Vel nuomones, patarimai, kritikos... Bet as dziaugiuosi savimi kad as tvirtai apsisprendziau ir kovoju del saves ir del maziuko laimes, juk jis nebus laimingas, jei mama bus nelaiminga!
O pirmasis.. Nors atstumiau ji ir nutraukiau bendravima, jis pasake kad visada lauks manes, kad bet kada galesiu apsigalvoti ir galesim viska pradeti is naujo.. Gal, bet ne dabar. Pirma noriu susitvarkyti savo gyvenima ir atsiriboti nuo tokiu zmoniu kaip mano vyras ir jo artimieji. Siekti savo tikslu, o poto, jei bus laiko ir vietos sirdyje ieskosiu antrosios puseles, o gal ji pati susiras mane