Aš ilgai su uošviais gyvenau, jie tikrai geri, bet gyvenimas atskirai atperka visus kilusius nepatogumus ir nepriteklius. Sėkmės jums 
Nebijok mamos, tu gi pati jau mama 
Teisingas sprendimas, Davaida Aš ilgai su uošviais gyvenau, jie tikrai geri, bet gyvenimas atskirai atperka visus kilusius nepatogumus ir nepriteklius. Sėkmės jums Nebijok mamos, tu gi pati jau mama
Aš ilgai su uošviais gyvenau, jie tikrai geri, bet gyvenimas atskirai atperka visus kilusius nepatogumus ir nepriteklius. Sėkmės jums Nebijok mamos, tu gi pati jau mama
tikiuosi kad per kaledas turesim savo namucius 
aciu visoms uz padrasinimus 
o mamai nenoriu sakyti, nes ji pasakys kad mes issigalvojam, galim cia gyventi ir mums neuzteks pinigu 
o as noreciau sulaukti is jos padrasinanciu zodziu anyta tai tikrai zinau kad mums pritars
aciu visoms uz padrasinimus o mamai nenoriu sakyti, nes ji pasakys kad mes issigalvojam, galim cia gyventi ir mums neuzteks pinigu o as noreciau sulaukti is jos padrasinanciu zodziu anyta tai tikrai zinau kad mums pritars
noriu ir as pasidalinti ispudziais vakar einu vakare i darba, sustojau prie perejos. Dege raudona
salia manes stovejo jaunas tevelis su sunumu (kokie 1,5-2 metai ,nors vaikucio kojytes dar nelabai tvirtos buvo taigi uzsidege raudona ir tevelis puole su nunum per gatve eiti...vaikas ejo savo kojom, svirduliuoja, zingsniukai netvirti,bet tevas tempia ji ir viskas... masinos vaziuoja pypsi vaikas paleido dudas...zinokit jau zadejau sakyti tam tevui, kad gal nedraskykit vaiko ir palaukit kol uzsidegs zalia sviesa, juk tai truks tik kleias sekundes
be to koks blogas pvz vaikui...bet nieko nesakiau- nenorejau buti ta bloga teta, praeive, auklejancia kitu vaikus
gerai ar blogai pasielgiau?
Pasiguosiu. 
Bo ant širdies bloga ir šiandien. Taigi, vakar aš apturėjau tą "džiaugsmą", kai mano vaikas buvo apdalintas epitetais, aš pamokymais, o tada aš nenutylėjau.... 
Vakar reikėjo važiuoti į Akropolį- pakeisti vieną drabužį į mažesnį dydį. Vežiausi abu vaikus, nes vyrui namuose reikėjo padirbti, o ir abu vaikai norėjo važiuoti. Vaikai parduotuvėjė elgėsi pavyzdingai, nors tikrai pavargo- ir kamščiai, ir žmonių galybė- žinot, kaip šiom dienom atrodo Akropolis
. Išeinant prisiminėm, jog reikia raudono parkerio- užsukom į Maximą. Apžiūrėjom žaislus, paėmėm parkerį ir nuėjom prie kasų. Kaip žinia, prie kasų akių aukštyje sukrauti čiupa-čiupsai. Mes neduodam vaikams tų dantų gadintojų, bet yra gerų draugų, kurie atneša tokių lauktuvių 
, tai vaikai žino jų skonį . Kai vakai paprašė saldainių, pasakiau- ne. Bet mažasis jau spėjo nusičiupti, o padėti nenorėjo. Ramiai, bet tvirtai pasakiau, kad saldainio nepirksim, liepiau padėti. Vaikas pradėjo zysti, ašaros pasirodė. Sakau- jei nori paverkti, paverk, bet saldainių nepirksim. O tada...
Tada pardavėja (apie 40 m., gal virš) persisvėrė per savo kasą ir pradėjo kumščiu grūmoti mano vaikui, aikškinti jam piktai- padėti tą saldainį, koks jis blogas ir tt.t. O man pradėjo sakyti- vat kas būna, kai viską vaikams namuose leidžiat- tada parduotuvėse isterijos.
Čia apie mano vakus? Apie tuos, kurie tikrai nelepinami? Kuriuos nuosekliai ir gana griežtai auklėjam? Čia apie tą pavargusį dviejų metukų vaiką, kuris akių aukštyje pamatęs saldainiuką, jo panoro ir nusiminė, jog mama neleidžia jo pirkti? O tai koks tas vaikas turi būti? Vaikščioti palaiminga idioto šypsena, kai jam pavargusiam mama neleidžia paimti saldainio, kuris padėtas lyyg specialiai jam??? Ir nerėkė jis, jis apskritai palyginti labai santūrus vaikas. Kas jį matė- tai žino
. Bet nusiminė, zyzė pavargęs ir ašaros byrėjo. Ir ta bjaurio ragana ims sudirbinėti šitokiais žodžiais mano vaiką?
Tai aš čia dabar taip galvoju. O tada- man užėmė amą.
Bet kai pirmas šokas praėjo (būna gi naglų bobų, kurios kaifą justų, jei joms leistų vaikus primušti 
), tai pasakiau aiškiai ir garsiai- Rūpinkitės savo reikalais ir savo isterijomis. Prie mano vaikų nesikabinėkit, tai ne jūsų reikalas. Užsiimkit savų vaikų auklėjimų- mano vaikams prašom negrūmoti ir bjaurybių jiems nekalbėti.
Blin, garsiai kalbėjau- nuo gretimos kasos žmonės atsisuko. Ir pamanykit tik- pardavėją azartas pagavo - ji visa susiraukus ėmė man kalbėti, kaip blogai aš auklėju vaikus, jei paskui jie parduotuvėse kelia ISTERIJAS, kad šiuolaikiniai tėvai apkritai nesugeba vaikų auklėti.
Na, nebuvo JOKIOS isterijos, tiesiog pavargęs dvimetukas, kuris nenoriai, bet klauso mamos ir padeda saldainį į vietą. Tada aš praradau kantrybę- gėda, prisipažinsiu, bet pasakiau, kad į parduotuvę aš einu įsigyti reikiamų prekių, o ne tam, kad mane Maximos pardavėja imtų mokyti apie vaikų auklėjimą. Kad jos darbas- prekes skanuoti, tegul tuo ir užsiima, ir patyli.
Šiaip, tikrai nieko neturiu prieš pardavėjas - mano gera draugė vienam prekybos tinkle tokį darbą dirbą, bet ant vaikų nešaukia. Bwet pasakiau negražiai, sutinku, Bet tai padėjo ją sutramdyti. Nors man vis del to nesmagu, kad šitaip pasakiau...
Septynemetei dukrai pasakiau, kad aš ginu savo vaikus nuo piktų žmonių ir užgauliojimų. Jai to paaiškinimo pakako.
Šiaip, jei būčiau pirkusi daugiau prekių, tai tikrai būčiau visas palikusi ir pasakiusi, jei neturi ką veikti- tegul susidėlioja į lentynas, bo aš praradau malonumą pirkti. Bet kad pirkom tik parkerį, sausainių ir kramtomą gumą.
Ar gailiuosi, kad sutramdžiau tą fifą. Ne. Bet, bliambacki, dabar galvoju- reikėjo subtiliau įkąsti, nutildyti jau po pirmo jos pagrūmojimo ir nueiti.
Bo ant širdies bloga ir šiandien. Taigi, vakar aš apturėjau tą "džiaugsmą", kai mano vaikas buvo apdalintas epitetais, aš pamokymais, o tada aš nenutylėjau.... Vakar reikėjo važiuoti į Akropolį- pakeisti vieną drabužį į mažesnį dydį. Vežiausi abu vaikus, nes vyrui namuose reikėjo padirbti, o ir abu vaikai norėjo važiuoti. Vaikai parduotuvėjė elgėsi pavyzdingai, nors tikrai pavargo- ir kamščiai, ir žmonių galybė- žinot, kaip šiom dienom atrodo Akropolis
. Išeinant prisiminėm, jog reikia raudono parkerio- užsukom į Maximą. Apžiūrėjom žaislus, paėmėm parkerį ir nuėjom prie kasų. Kaip žinia, prie kasų akių aukštyje sukrauti čiupa-čiupsai. Mes neduodam vaikams tų dantų gadintojų, bet yra gerų draugų, kurie atneša tokių lauktuvių , tai vaikai žino jų skonį . Kai vakai paprašė saldainių, pasakiau- ne. Bet mažasis jau spėjo nusičiupti, o padėti nenorėjo. Ramiai, bet tvirtai pasakiau, kad saldainio nepirksim, liepiau padėti. Vaikas pradėjo zysti, ašaros pasirodė. Sakau- jei nori paverkti, paverk, bet saldainių nepirksim. O tada...Tada pardavėja (apie 40 m., gal virš) persisvėrė per savo kasą ir pradėjo kumščiu grūmoti mano vaikui, aikškinti jam piktai- padėti tą saldainį, koks jis blogas ir tt.t. O man pradėjo sakyti- vat kas būna, kai viską vaikams namuose leidžiat- tada parduotuvėse isterijos.
Čia apie mano vakus? Apie tuos, kurie tikrai nelepinami? Kuriuos nuosekliai ir gana griežtai auklėjam? Čia apie tą pavargusį dviejų metukų vaiką, kuris akių aukštyje pamatęs saldainiuką, jo panoro ir nusiminė, jog mama neleidžia jo pirkti? O tai koks tas vaikas turi būti? Vaikščioti palaiminga idioto šypsena, kai jam pavargusiam mama neleidžia paimti saldainio, kuris padėtas lyyg specialiai jam??? Ir nerėkė jis, jis apskritai palyginti labai santūrus vaikas. Kas jį matė- tai žino
. Bet nusiminė, zyzė pavargęs ir ašaros byrėjo. Ir ta bjaurio ragana ims sudirbinėti šitokiais žodžiais mano vaiką?Tai aš čia dabar taip galvoju. O tada- man užėmė amą.
Bet kai pirmas šokas praėjo (būna gi naglų bobų, kurios kaifą justų, jei joms leistų vaikus primušti ), tai pasakiau aiškiai ir garsiai- Rūpinkitės savo reikalais ir savo isterijomis. Prie mano vaikų nesikabinėkit, tai ne jūsų reikalas. Užsiimkit savų vaikų auklėjimų- mano vaikams prašom negrūmoti ir bjaurybių jiems nekalbėti.Blin, garsiai kalbėjau- nuo gretimos kasos žmonės atsisuko. Ir pamanykit tik- pardavėją azartas pagavo - ji visa susiraukus ėmė man kalbėti, kaip blogai aš auklėju vaikus, jei paskui jie parduotuvėse kelia ISTERIJAS, kad šiuolaikiniai tėvai apkritai nesugeba vaikų auklėti.
Na, nebuvo JOKIOS isterijos, tiesiog pavargęs dvimetukas, kuris nenoriai, bet klauso mamos ir padeda saldainį į vietą. Tada aš praradau kantrybę- gėda, prisipažinsiu, bet pasakiau, kad į parduotuvę aš einu įsigyti reikiamų prekių, o ne tam, kad mane Maximos pardavėja imtų mokyti apie vaikų auklėjimą. Kad jos darbas- prekes skanuoti, tegul tuo ir užsiima, ir patyli.
Šiaip, tikrai nieko neturiu prieš pardavėjas - mano gera draugė vienam prekybos tinkle tokį darbą dirbą, bet ant vaikų nešaukia. Bwet pasakiau negražiai, sutinku, Bet tai padėjo ją sutramdyti. Nors man vis del to nesmagu, kad šitaip pasakiau...
Septynemetei dukrai pasakiau, kad aš ginu savo vaikus nuo piktų žmonių ir užgauliojimų. Jai to paaiškinimo pakako.
Šiaip, jei būčiau pirkusi daugiau prekių, tai tikrai būčiau visas palikusi ir pasakiusi, jei neturi ką veikti- tegul susidėlioja į lentynas, bo aš praradau malonumą pirkti. Bet kad pirkom tik parkerį, sausainių ir kramtomą gumą.
Ar gailiuosi, kad sutramdžiau tą fifą. Ne. Bet, bliambacki, dabar galvoju- reikėjo subtiliau įkąsti, nutildyti jau po pirmo jos pagrūmojimo ir nueiti.
Vilko puse, tai šiandien aš irgi gudri. Suprantu, kad galėjau pasakyti tik- tai ne jūsų reikalas. Arba- prašyčiau nesikišti. Bet vat kai netikėtai papuoliau viena į tokią situaciją, tai ir nesugebėjau sureaguoti taip, kad šiandien jau pamirščiau apie tą įvykį. Visa laimė, kad vaikai jau pamiršo.
Mano mama - tai 
, niekada nesikiso del vaiko auginimo, savo nuomones nepirso. Bet anyta... Jau po gimdymo aplankius pareiske - naktim nemaitink, arbateles duok. Vaikui buvo pirma menesi alergija nuo pampers sauskelniu, gydytoja spec.tepaliuko buvo israsius. O anyta zinoves tonu pareiske - ISSUTES! Sakau, tikrai neissutes, gydytoja pati pasake, kad alergija. O ji - maziuk, kaip tau skauda, del to tu ir verki, vargsas vaikas issutes...
Sukandau dantis, nutylejau
Arba vel: sunus jau i antra pusmeti persirites buvo, nuvaziavom Ukmergen vyro tevu lankyti. Nespejom dar koju namie apsilti, o anyta vaikui - Ko tu nesneki, ko tu tyli?! Sakau, jam nauja vieta, duokit vaikui apsiprasti. Na, nepraejo pusvalandis, o vaikas jau zaidzia, juokiasi, ciauska. Sakau anytai: Paziurekit, sneka gi. O ji man kad suskels tuo savo zinoves tonu: Tai aisku, kad sneka, butu nesveikas, jei nesneketu!
Sukandau dantis, patylejau.
Sesuras neperseniausiai irgi suskele: Jam (vaikui) reikia salika ant nosies uzristi! (laike +4). Tokiais atvejais man tik rankos nusvyra.
Ir apskritai mane labai nervina tai, kad negaliu su jais normaliai pasidziaugti tais mazyciais vaiko laimejimais: kad jau sypsotis pradejo, kad stai pirmasyk nusijuoke, kad jau sedi pats, kad ziedus ant piramides sumauna ir t.t. ir pan. Apie tai pasakius as neisgirstu laukiamu zodziu "tikrai?Koks saunuolis!". Anyta jaucia pareiga tuoj pat vel tuo igrisusiu zinoves tonu (cha, juk ji mokytoja!) pasakyti - O ka tu manai, aisku, jau turi pradeti sedeti/sypsotis/zaisti....
, niekada nesikiso del vaiko auginimo, savo nuomones nepirso. Bet anyta... Jau po gimdymo aplankius pareiske - naktim nemaitink, arbateles duok. Vaikui buvo pirma menesi alergija nuo pampers sauskelniu, gydytoja spec.tepaliuko buvo israsius. O anyta zinoves tonu pareiske - ISSUTES! Sakau, tikrai neissutes, gydytoja pati pasake, kad alergija. O ji - maziuk, kaip tau skauda, del to tu ir verki, vargsas vaikas issutes...Sukandau dantis, nutylejau
Arba vel: sunus jau i antra pusmeti persirites buvo, nuvaziavom Ukmergen vyro tevu lankyti. Nespejom dar koju namie apsilti, o anyta vaikui - Ko tu nesneki, ko tu tyli?! Sakau, jam nauja vieta, duokit vaikui apsiprasti. Na, nepraejo pusvalandis, o vaikas jau zaidzia, juokiasi, ciauska. Sakau anytai: Paziurekit, sneka gi. O ji man kad suskels tuo savo zinoves tonu: Tai aisku, kad sneka, butu nesveikas, jei nesneketu!
Sukandau dantis, patylejau.
Sesuras neperseniausiai irgi suskele: Jam (vaikui) reikia salika ant nosies uzristi! (laike +4). Tokiais atvejais man tik rankos nusvyra.
Ir apskritai mane labai nervina tai, kad negaliu su jais normaliai pasidziaugti tais mazyciais vaiko laimejimais: kad jau sypsotis pradejo, kad stai pirmasyk nusijuoke, kad jau sedi pats, kad ziedus ant piramides sumauna ir t.t. ir pan. Apie tai pasakius as neisgirstu laukiamu zodziu "tikrai?Koks saunuolis!". Anyta jaucia pareiga tuoj pat vel tuo igrisusiu zinoves tonu (cha, juk ji mokytoja!) pasakyti - O ka tu manai, aisku, jau turi pradeti sedeti/sypsotis/zaisti....
va cia tai teisingai, as tai dar jauciu pas vedeja pardes nueiciau ir skunda parasyciau, geras pirkeju servisas, ka?
Nu nzn, diplomates jus cia susirinkot. As Norges vietoj buciau sukelus tooooki skandala, kad ta pardaveja i kelnes privarytu. Nu cia gal nuo zmogaus charakterio priklauso 
Blyn aprekciau kaip dera, isaiskinciau jos teises ir pareigas, nueiciau pas vedeja ir pas direktoriu ir kur tik nori 
Jau kam nori tegu aiskina, tik ne MANO vaikams ir ne man aiskintu, kaip ka auklet. Tegu savus pasigimdo ir aukleja kaip nori, kada as jai ka nors reguliavau? Jinai ten kaip kas, galu gale, sedi, kaip kasininke ar kaip konsultante auklejimo klausimais? A gal pedagogini issilavinima turi? As auklet laaaabai gerai moku. Tai vat ir pademonstruciau ten vietoj - paaukleciau ta boba - ui, paskaiciau, taip susinervinau, tai toks noras pasikoliot pagavo... O cia dar jos - nereikia taip ziauriai. Uzpakali joms isspardyt reikia!!!!!!!!!!!!!!!
Blyn aprekciau kaip dera, isaiskinciau jos teises ir pareigas, nueiciau pas vedeja ir pas direktoriu ir kur tik nori Jau kam nori tegu aiskina, tik ne MANO vaikams ir ne man aiskintu, kaip ka auklet. Tegu savus pasigimdo ir aukleja kaip nori, kada as jai ka nors reguliavau? Jinai ten kaip kas, galu gale, sedi, kaip kasininke ar kaip konsultante auklejimo klausimais? A gal pedagogini issilavinima turi? As auklet laaaabai gerai moku. Tai vat ir pademonstruciau ten vietoj - paaukleciau ta boba - ui, paskaiciau, taip susinervinau, tai toks noras pasikoliot pagavo... O cia dar jos - nereikia taip ziauriai. Uzpakali joms isspardyt reikia!!!!!!!!!!!!!!!
Maximu pardavejos aplamai linkusios aukleti, ne vien vaikus..Jau ne karta buvo, kad priekaistauja ko pvz. trukdau joms prie lentynu smirineti, noredama pasiimt tarkim pieno buteli, arba zuvies skyriui atitraukiu nuo kazkokiu rimtu uzsiemimu noredama, kad idetu man zuvi, mesos skyriui karta stoviu, ziurineju ka cia man imt, tai puole rekt-arba jus tuoj pasakot, ka imsit arba as einu-daug darbo-vot tak
Na, reakcija mano aiski po to buna-ginu savo, kaip pirkejo teises, kaip beismanydama -vnz garsiai
Na, reakcija mano aiski po to buna-ginu savo, kaip pirkejo teises, kaip beismanydama -vnz garsiai
(As auklet laaaabai gerai moku. Tai vat ir pademonstruciau ten vietoj - paaukleciau ta boba - ui, paskaiciau, taip susinervinau, tai toks noras pasikoliot pagavo... O cia dar jos - nereikia taip ziauriai. Uzpakali joms isspardyt reikia!!!!!!!!!!!!!!!)
Atitiko kirvis kota.
Atitiko kirvis kota.
oiiii,tokia anyta... manoji irgi pradejo mane nervint.kazkaip tarpais uzeina-tai nervina,tai jau nebe.dabar ypatingai nervina.mokau savo pupa plot rankytem.ir sakau "katu katu".tai ji butinai pasiims ja ir sakys "padaryk gidu gidu".nu sakes,kaip siutas ima-gi aiskiai zino ir girdejo,kaip as sakau.o juk vaiks mano,tai as ja mokau,vadinas,reikia sakyt,kaip as sakau.arba vakar-nuejom su mano sese ir kamile pas juos-buvom mieste,tai ir uzsukom,nes vyras ten dirbo tuo metu.uzlipom i virsu,sese mano su kamile sedi kambary,as su vyru ir uosve virtuvej.girdziu,kaip sese mano maze juokina-zino visas gudrybes,ka reikia daryt,kad ji krykstautu.tai uosve tuoj keturiom lekia i kambari,ir pradeda kalbint,juokint.as suprantu-ji nori,kad maze juoktus butent nuo jos,na bet kam taip kvailai?kartais atrodo,kad jai pavydas ima,kai kas nors kitas ja prajuokina,nesioja ir pan...ji vis dar ima ja ant ranku reikia-nereikia,kaskart,kai mes ten esam,klausia manes,gal jau pampersa keist...arba tiesiog paima ir pakeicia,nors jis gal uzdetas pries pusvalandi ir dar sausas.
uch,issiliejau-jau seniai cia rasiau.gal kas ir nesupras mano pykcio,nesvarbu-nemacius jos elgesio,sunku isivaizduot,kaip tas atrodo realybej...
manoji irgi pradejo mane nervint.kazkaip tarpais uzeina-tai nervina,tai jau nebe.dabar ypatingai nervina.mokau savo pupa plot rankytem.ir sakau "katu katu".tai ji butinai pasiims ja ir sakys "padaryk gidu gidu".nu sakes,kaip siutas ima-gi aiskiai zino ir girdejo,kaip as sakau.o juk vaiks mano,tai as ja mokau,vadinas,reikia sakyt,kaip as sakau.arba vakar-nuejom su mano sese ir kamile pas juos-buvom mieste,tai ir uzsukom,nes vyras ten dirbo tuo metu.uzlipom i virsu,sese mano su kamile sedi kambary,as su vyru ir uosve virtuvej.girdziu,kaip sese mano maze juokina-zino visas gudrybes,ka reikia daryt,kad ji krykstautu.tai uosve tuoj keturiom lekia i kambari,ir pradeda kalbint,juokint.as suprantu-ji nori,kad maze juoktus butent nuo jos,na bet kam taip kvailai?kartais atrodo,kad jai pavydas ima,kai kas nors kitas ja prajuokina,nesioja ir pan...ji vis dar ima ja ant ranku reikia-nereikia,kaskart,kai mes ten esam,klausia manes,gal jau pampersa keist...arba tiesiog paima ir pakeicia,nors jis gal uzdetas pries pusvalandi ir dar sausas.uch,issiliejau-jau seniai cia rasiau.gal kas ir nesupras mano pykcio,nesvarbu-nemacius jos elgesio,sunku isivaizduot,kaip tas atrodo realybej...
