Oi, jau ir pamiršus buvau visus šituos smagumėlius

Oi buvo, buvo... Mano vaikis šlatarankis, kaip ir aš, o be to aš buvau tokia bloga, nerūpestinga mamka, kad sumaniau vaiką rengti ne kaip kopūstą, o pagal orą

Tai šiurpdavo visos Kauno babcės, kai aš sūnų be kepurės vežiodavau pavasarį, kad be sriukės jis pas mane prie 20 laipsnių temperatūros būna. anyta vis rankas tikrindavo ir dejuodavo - juk toookios šaltos! Bet vaikis, kaip ne keista iki metų tik sloga susirgo, ir tai tik kartelį. Paskui prasidėjo bėdos, kad maitinu aš jį per ilgai (viso maitinau iki 2,5 metų), tai šaipydavosi ypač patėvis "tai gal ir iš mokyklos grįžęs pačiulps?" Ar ne šlykštu?!

Jis pas mane, vaikinas alergiškas, tai mano pienas ir buvo vienintelis prieinamas pieno produktas. Tai kaip aš jam neduotigalėjau? Dėl alergijos tos irgi - anyta su uošviu pradėjo protinti mane, tipo tu po biškį jį pratink, po nedaug duok. Tai, sakau, gal pasiskaityti bent jau minimaliai kas ta alergija galėtumėt, prieš patarinėdami? Nesuveikė. Vieną kartelį randu virtuvėje anytą paslapčia bemaitina mano dvimetuką pieniška ryžių sriuba

Kai nuo pieno produktų jį ne tai, kad išberia, bet žaizdomis išmėto

Va tada jau dingo mano taktas ir tolerancija. Pasakiau viską, ką galvoju. O ji "kokie jūs tėvai - vaiką badu marinat - kur tai matyta, kad vaikui pieno neduotų" nors tu jai kuolą ant galvos tašyk. Be viso to mano vaikutį ji sūneliu ėmė vadinti

Na nieko nesakiau, bet kiek tai įmanoma kartu gyvenent, stengiausi izoliuoti juos vieną nuo kito. O dėl per plonos aprangos ir dabar priekaištauja, tiksliau pati stengiasi aprengti.