kaip mano drauge, su ketvirtu vaikuciu vos i ligonine spejo nuvaziuoti, kaip ji pati sako - nera ten ka jau gimdyt, vaikas pats iskrenta..., po tiek gimdymu tai ten jau kibiriukas - kaip ji, kad sake
jei vyras myli, nesugebes papriekaistauti, kad ten ne taip,kaip pries gimdyma kad buvo. o ir ar tokie pasakymai duotu naudos? manau padarytu tik zalos! jei vyras protingas ir mylintis - sakys kad viskas ciki, kad ir kaip ten bebutu istikruju..... Jis pasiguos nebent draugu rate, bet ne jums....
o man ja praejusius 7 men vis dar skauda randa tempia..myletis skausminga.. gal kas patars kaip ta randa suminkstinti?
Merginos gal atradot koki buna kaip atsiradusi randa po gimdymo tarpvieteje gal kuom tepet kad apmazetu skaumas?
QUOTE(gretulka85 @ 2005 10 18, 19:36)
Skaitau čia temele apie kirpimus ir siuvimus ,ir štai koks klausimas iškilo:ar pasikeičia po to seksualinis gyvenimas,pojuciai,ir ar vyras jaucia skirtuma 
na mane labai minimaliai kirpo, tačiau savaime aišku, jog po gimdymo mažiausiai rūpėjo seksas, ar tai vyro pojūčių analizės. Ir atsigavau labai sunkiai, ir sėdėt normaliai pradėjau tik kokią 5 savaitę, apie meilės plėšimą tai iš vis net pagalvot buvo baisu.
bet po to viskas greitai gijo, ir sugijo, randelio dabar praktiškai nė nejaučiu ir neatsimenu, o ir nežymus jis pas mane labai. Vyras nieko dėl pokyčių nėra sakęs, vargu ar jis ten kažką gali įžvelgt
QUOTE(OOrchideja @ 2011 07 18, 10:18)
o man ja praejusius 7 men vis dar skauda randa tempia..myletis skausminga.. gal kas patars kaip ta randa suminkstinti? 
sako šaltalankių aliejus kiek minkština, bet pačiai neteko bandyt
Kaip ir dauguma "kirptų" negalėjau sėdėti dvi savaites, tik pusiau gulom. Kadangi dar kraujavau, o pati esu labai smulki- tai kai ir mažakraujystė prisidėjo, tas dienas pamenu kaip košmarą- nei sėdėt, nei į tualetą, kraujas per kojas bėga, fi. Bet kažkaip toms dviems savaitėms baigiantis viskas labai greit gyti pradėjo ir savijauta žymiai geresnė.Su MB pabandėm po dviejų mėnesių, pirmą kartą nelabai gavosi, nes skaudėjo, o antrą kartą lyg ir malonu buvo, bet po to praradau sąmonę.
išgąsdinau vargšą vyrą
Gal reikėjo dar palaukt...
Ir plyšau, ir kirpo 
Per tas kelias savaites supratau, kiek daug paprastų veiksmų reikalaują sėdėjimo... O aš negalėjau
Randą jutau ir tada, ir dabar (jau virš metų praėjo). Dabar jis žinoma toks... mažesnis gal? Gal tiesiog prie jo pripratau 
Pirmieji bandymai mylėtis buvo su skausmeliu, bet kantrybė ir švenlnumas skausmą išvaikė.
Vyras nė karto nesiskundė, kiek klausiau, sakė nejaučia randelio...
Per tas kelias savaites supratau, kiek daug paprastų veiksmų reikalaują sėdėjimo... O aš negalėjau
Pirmieji bandymai mylėtis buvo su skausmeliu, bet kantrybė ir švenlnumas skausmą išvaikė.
Vyras nė karto nesiskundė, kiek klausiau, sakė nejaučia randelio...
Man jau virs metu praejo po gimdymo bet vis dar yra toks randas prie tos vietos, cia gal tempimo pasekme kai galvute lindo
idomu, ar jis ir neisnyks?
Per pirma gimdyma kirpo. Pirma savaite buvo sunku atsisesti, bet jau po kokio menesio as to kirpimo nejutau. Myletis pradzioje buvo skauda, bet svelnumu ir lubrikantu pagalba per menesiuka du susitvarke ir tai.
Per antra gimdyma plysau, gydytoja galvojo kirpti, bet rizikavo ir nekirpo. Jos pasakymu, geriau siek tiek plysti, nei kipti (plysimas greiciau gyja). Is tiesu, atsisesti skaudejo tik pirma diena ir tai ne tiek, kiek pirma karta. Dar nei savaite nepraejo nuo gimdymo, o as visai nebejauciu siuvimo vietos. Lyg nieko ir nebutu buve.
Per antra gimdyma plysau, gydytoja galvojo kirpti, bet rizikavo ir nekirpo. Jos pasakymu, geriau siek tiek plysti, nei kipti (plysimas greiciau gyja). Is tiesu, atsisesti skaudejo tik pirma diena ir tai ne tiek, kiek pirma karta. Dar nei savaite nepraejo nuo gimdymo, o as visai nebejauciu siuvimo vietos. Lyg nieko ir nebutu buve.









