Nueik pradėtą kelią iki galo - kad vėliau nesigraužtum, jog galėjai, o nepadarei... Nieks ir nesakė, kad bus lengva 
Kantrybės, rutulux, kantrybės ir stiprybės Nueik pradėtą kelią iki galo - kad vėliau nesigraužtum, jog galėjai, o nepadarei... Nieks ir nesakė, kad bus lengva
Nueik pradėtą kelią iki galo - kad vėliau nesigraužtum, jog galėjai, o nepadarei... Nieks ir nesakė, kad bus lengva
Labas rytas,
kaip suprantu pas jus ramu. Užsakiau savo ligoniui sulankstomą kėdę tuoletinę-151 lt su centais. Gal dabar išsispręs tuoletinės mūsų problemos
Šiaip sunku. Mama visą gyvenimą buvo valdingai despotiška, nelabai sulaukiau šilumos ir meilės, o dabar turiu prižiūrėt. Visada širdį suspausdavo, kai draugės su meile kalbėdavo apie savo mamas. Dabar visos nuoskaudos kyla į paviršių. Reikia kažkaip atleist. Jau blaškiausi po kitas SM temas ieškodama atleidimo būdų, bet kol kas nieko neradau. Tai va.
QUOTE(rutulux @ 2009 11 24, 06:57)
Užsakiau savo ligoniui sulankstomą kėdę tuoletinę-151 lt su centais. Gal dabar išsispręs tuoletinės mūsų problemos
Šiaip sunku. Mama visą gyvenimą buvo valdingai despotiška, nelabai sulaukiau šilumos ir meilės, o dabar turiu prižiūrėt. Visada širdį suspausdavo, kai draugės su meile kalbėdavo apie savo mamas. Dabar visos nuoskaudos kyla į paviršių. Reikia kažkaip atleist. Jau blaškiausi po kitas SM temas ieškodama atleidimo būdų, bet kol kas nieko neradau. Tai va.
Šiaip sunku. Mama visą gyvenimą buvo valdingai despotiška, nelabai sulaukiau šilumos ir meilės, o dabar turiu prižiūrėt. Visada širdį suspausdavo, kai draugės su meile kalbėdavo apie savo mamas. Dabar visos nuoskaudos kyla į paviršių. Reikia kažkaip atleist. Jau blaškiausi po kitas SM temas ieškodama atleidimo būdų, bet kol kas nieko neradau. Tai va.
Bet dabar mama gal nėra tokia valdinga ir despotiška?
Kai žmogus silpnas ir nepajėgus, tada jo labiau gailiesi. O tie nuoskaudų periodai išlįs, karts nuo karto. pabambėsi iš nuovargio, ir vėl suvoksi, kad be tavęs ji nieko daugiau neturi. 
Papasakosi apie tą sulankstomą kėdę, kaip sekasi, kai gausi. Mes irgi įvairios technikos bandėm, nes jau yra pokyčių ir norisi palengvinimo.
QUOTE(Kudle @ 2009 11 09, 12:51)
Parkinsono pozymiai :daznas arba be perstojantis cepsejimas ,baime atsisesti , peciu traukimas i kupra , sanariu sustingimas , drebulys ranku , nuotaiku kaita(dazniau i blogaja puse)
Na va, visi isvardinti pozymiai ryskeja
Ka gi, reikia keliauti ir dometis parkinsonu. Tik nuotaiku kaita jau pas mus mazai zymi buna, nes galbut truksta jegu ja isreiksti...
Sekmes visoms,saugokite save
Nu na, gavom vakar kėdę-man labai patiko, ligoniui-ne. Manau reikia laiko priprasti, kadangi tai yra naujovė šiokia tokia. Vyras juokias, kad mes pasiimsim į antrą aukštą. Tiesa, užsakiau ją iš litfarmos tinklapio.
Kaip jum sekasi-gripas nepuola?
QUOTE(rutulux @ 2009 11 28, 06:45)
Nu na, gavom vakar kėdę-man labai patiko, ligoniui-ne. Manau reikia laiko priprasti, kadangi tai yra naujovė šiokia tokia. Vyras juokias, kad mes pasiimsim į antrą aukštą. Tiesa, užsakiau ją iš litfarmos tinklapio.
Taip, ir mums taip buvo, kai išsinuomavom pabandyti vaikštynę su ratukais. Atrodė, kad mamai jau sunkoka pakilnoti kojas, tai stumdoma vaikštynė bus pats tas, bet pasirodė, kad tai nestabilu, ir ligonis jaučiasi netvirtas.
Dabar mąstome, kaip perkelti sėdintį ir sunkiai pasikeliantį ligonį ant WC kėdės. Keltuvai labai brangūs, o jau kai kada reikia kelti dviese. Palikti sėdinčio ligonio vien ant patalo, dar nesinori. Tai ir svarstome įvairiausius galimus variantus.
Sveikutės
Gripas kol kas neužpuolė
Kėdę šiokią tokią turim, nieko gero - sunku ant jos atsisėst, viena nei pro kur, o kad ir padedant, kol atsisėstų viskas išbėgtų
Sudėtingi ir labai individualūs reikaliukai.
Gripas kol kas neužpuolė
Kėdę šiokią tokią turim, nieko gero - sunku ant jos atsisėst, viena nei pro kur, o kad ir padedant, kol atsisėstų viskas išbėgtų
Sudėtingi ir labai individualūs reikaliukai.
Nu va, o aš šian šaukimą į teismą gavau. Teismas-pirmadienį 9 val. Dėl neveiksnumo. Greit kažkaip čia viskas įsisuko. Ai, dar šiandien vežiau mamą pas ausų gydytoją. Ji atsisėdo ant suoliuko, o aš, paėmusi kortelę-ant kito. Atsistojo mama ir eina, klausiu kur eini. O ji žiūrėjo į mane kelias sekundes ir sako a, čia tu-nepažinau. Tai taip gaunas, kad namie ji tiksliai žino, kad galiu būti tik aš. O kur žmonių daugiau gali ir nepažint
QUOTE(rutulux @ 2009 11 24, 07:57)
Labas rytas,
kaip suprantu pas jus ramu. Užsakiau savo ligoniui sulankstomą kėdę tuoletinę-151 lt su centais. Gal dabar išsispręs tuoletinės mūsų problemos
Šiaip sunku. Mama visą gyvenimą buvo valdingai despotiška, nelabai sulaukiau šilumos ir meilės, o dabar turiu prižiūrėt. Visada širdį suspausdavo, kai draugės su meile kalbėdavo apie savo mamas. Dabar visos nuoskaudos kyla į paviršių. Reikia kažkaip atleist. Jau blaškiausi po kitas SM temas ieškodama atleidimo būdų, bet kol kas nieko neradau. Tai va.
kaip suprantu pas jus ramu. Užsakiau savo ligoniui sulankstomą kėdę tuoletinę-151 lt su centais. Gal dabar išsispręs tuoletinės mūsų problemos
Šiaip sunku. Mama visą gyvenimą buvo valdingai despotiška, nelabai sulaukiau šilumos ir meilės, o dabar turiu prižiūrėt. Visada širdį suspausdavo, kai draugės su meile kalbėdavo apie savo mamas. Dabar visos nuoskaudos kyla į paviršių. Reikia kažkaip atleist. Jau blaškiausi po kitas SM temas ieškodama atleidimo būdų, bet kol kas nieko neradau. Tai va.
Sveika,
as turiu mama ir mociute valdingas ir despotiskas......................as joms esu dekinga uz tai, kad man dave suprasti tai , kad as su savo vaiku taip nesielkciau, nes musu seima yra tokia ir mes esame tokie kokie mus zmones augino.
Sekmes tau.
Sveikos mergaitės,
paskaičiau Jūsų godeles, kartais ir ašarėlę nubraukiau. Deja, tenka ir man prie Jūsų prisijungti. Prieš 2,5 mėn. mamą ištiko insultas. Gan stiprus, kaip sako gydytojai. Suparalyžavo kairę pusę. Dvi savaites buvom ligoninėje, du mėnesius reabilitacinėje ligoninėje Kauno klinikose. Ketvirtadienį terminas baigiasi ir paleidžia mus namo. Mamą pas save pasiima sesuo. Bet rūpestėlio tai yra visiems. Per pirmąjį mėnesį reabilitacijoje buvo jaučimas ženklus pagerėjimas, bet sutriko širdies ritmas, pabuvo per naktį reanimacijoje ir atrodo, kad grįžo į pradinę būseną. Pati labai mažai ką padaro. Labai baisu tas momentas, kai reikės parsivežti. Tokio ligonio neturėję. Tikiuosi priimsite į savo draugišką būrį, nes manau, kad klausimų kils visokių.
Dabar bandysime susitvarkyti slaugą, stosime į eilę lovai. Vežimėlio jau laukiam. O tualetinę kėdę ko gero reikės pirkti, nes kol sulauksim...
Tai tokios mano bėdelės.
Linkiu visoms stiprybės
paskaičiau Jūsų godeles, kartais ir ašarėlę nubraukiau. Deja, tenka ir man prie Jūsų prisijungti. Prieš 2,5 mėn. mamą ištiko insultas. Gan stiprus, kaip sako gydytojai. Suparalyžavo kairę pusę. Dvi savaites buvom ligoninėje, du mėnesius reabilitacinėje ligoninėje Kauno klinikose. Ketvirtadienį terminas baigiasi ir paleidžia mus namo. Mamą pas save pasiima sesuo. Bet rūpestėlio tai yra visiems. Per pirmąjį mėnesį reabilitacijoje buvo jaučimas ženklus pagerėjimas, bet sutriko širdies ritmas, pabuvo per naktį reanimacijoje ir atrodo, kad grįžo į pradinę būseną. Pati labai mažai ką padaro. Labai baisu tas momentas, kai reikės parsivežti. Tokio ligonio neturėję. Tikiuosi priimsite į savo draugišką būrį, nes manau, kad klausimų kils visokių.
Dabar bandysime susitvarkyti slaugą, stosime į eilę lovai. Vežimėlio jau laukiam. O tualetinę kėdę ko gero reikės pirkti, nes kol sulauksim...
Tai tokios mano bėdelės.
Linkiu visoms stiprybės
Sveika prisijungusi, mieloji rarity.
Viską tu su sesute pajėgsi ir padarysi taip, kaip reikia. Tėvai rūpinosi mumis, mes rūpinamės jais - taip ir sukasi ratas. Kada lengviau, kada sunkiau, bet viskas yra ištveriama Kantrybės tau ir sesei
Viską tu su sesute pajėgsi ir padarysi taip, kaip reikia. Tėvai rūpinosi mumis, mes rūpinamės jais - taip ir sukasi ratas. Kada lengviau, kada sunkiau, bet viskas yra ištveriama
Kantrybės tau ir sesei
QUOTE(Alan @ 2009 12 07, 10:54)
taip ir sukasi ratas.
tai jau taip ...
