Sveikutės, vis paskaitytdavau, paskaitydavau, galvoju, jog reikėtų ir man čia parašyti.. Su alzhaimeriu teko susipažinti ir man, tikriausiai reikėtų sakyti, jog labai labai mažai viso to aš mačiau, akd galėčiau viską papasakoti. Prieš gerus metus problemos prasidėjo su seneliu.. kadangi jam jau virš 80 manėm, kad senatvė.. tai užsimiršta, dar ir su klausa bėdų buvo, tai taip ir atrodė: va neišgirdo, va nesuprato.. Dabar tikriausiai reikėtų sakyti, kad situacija stipriai pablogėjusi. Tiesiog ir pradžia buvo labai staigi. Kadangi seneliai gyvena kaime, tai tėveliai vis savaitgaliais skubėdavo pas juos, niekuo nesiskyrė ir ta sekmadienio diena, tėveliai išvažiavo ir po kelių valandų sulaukė senelės skambučio. Senelis jau buvo įmigęs, kai staiga nubudęs iš miegų pradėjo kliedėti, kalbėti ir pasakoti apie tai, ką mato.. visa tai buvo iš senų laikų. Prisiminimai iš darbo, iš laikų kai kaime augino gyvūliukus. Tėvai aišku tuoj pat važiavo atgal. Tai, kaip jį pamatė išgasdino ir ją pačia labai. Akys lyg nesavos, nesupranta, ką kalba kiti, beveik neatpažista... va tada ir prasidėjo.. diena lyg ir viskas dar pakenčiamai.. truputi kiek išgali pavaikšto (be viso to, vasarą nukrito nuo laiptų - lūžęs šlaunikaulis-operacija), kartais neatpažįsta manęs (kt savo anūkų).. tiesiog kyla daug prisiminimų iš senų laikų.. o tada staiga pats lyg atisbunda, susimąsto ir sako, jog, ką aš čia šneku.. įtampa jaučiama, senelė dar kažkiek išgali, pasirūpina, tėvai, mamos sesuo važinėja savaitgaliais.. stengiasi visi su juo kuo daugiau bendrauti.. naktį, ypač, besikeičiant menulio fazėms juntamas pablogėjimas, keliasi iš lovos, eina kažkur, ieško, pačioje pradžioje naktį buvo suplėšęs užvalkalą, nes įsivaizdavo jog jam reikia skuduro sutvarkyti namus. sunku labai seneliai.. jai reikia pasirūpinti juo ne tik diena, bet ir naktį, tai maža to, akd pati beveik be sveikatos, tai visą naktį budėjimo rėžimu miega.. iš kaimo senelė kolkas nusistačiusi neišvažiuoti, sako kol galiu pati susitvarkysiu.. O tėvams būnant per atsumą ir sunku.. Mama baisiai pergyvena, išgyvena, nerimauja, o pamačiusi, akd skambina jos mama( senelė mano) visa tiesiog persigasta.. Nepykit, kad toks ilgas pirmas pasisakymas, žinau, kad visos čia tą pati išgyvena.. įtampa, nuovargis.. ir beviltiškumo jausmas, taip nori padėti, viską palengvinti, o gaunasi visiškas nulis.. ir tai yra tik tai, ką matau ir jaučiu aš... pagalvoju apie mamą, senelę ir pati nustėrų iš baimės, kaip jos visa tai pakelia.. Stiprybės, ištvermės ir tikėjimo, kad išauš diena gražesnė nei buvo..