QUOTE(vika.lt @ 2009 11 10, 21:38)
Bet negaliu as susitaikyt dar niekaip, nes viskas per greit ivyko, dar vasara kalbejo, kai prasydavau nusypsodavo, pakutendavau pasijuokdavom, o dabar viskas - guli ziuri i viena taska i nieka beveik nereaguoja, tik kartais kai paprasau duok bucki, tai atkisa lupas, bet ir tai retai pavyksta, o jei pavyksta tai taip miela ir gera buna
O Tavo ligoniukas seniai nesneka? nesneka nenori ar nebegali?

O Tavo ligoniukas seniai nesneka? nesneka nenori ar nebegali?
Nejaučia poreikio, čia turbūt tiksliausias būtų pasakymas. Mano bočius dabar jau psichoneurologiniame pensionate, nes namuose nebūtų kam jo suvaldyti. Jis turėjo susigalvojęs tokią įdomią svajonę - pradėti gyvenimą iš naujo. Maždaug močiutė numirė, tai dabar jam atsiveria visos durys, jis gali gyventi laisvas ir laimingas

Dabar nuvažiuojam kas mėnesį, skambinamės kas kelios dienos. Pavasarį dar šiek tiek bendravom, jis vis klausdavo, kaip mano tėčiui sekasi (niekaip nesisekė paaiškinti, kad miręs jis jau). O va rudenį jau porą žodžių nesiseka ištraukti, nebevalgo. Per porą mėnesių sergant alsheimeriu būklė tikrai gali drastiškai pablogėti ir patys medikai nevisada ryžtasi komentuoti, kodėl taip atsitiko.
Papildyta:
QUOTE(giletaite @ 2009 11 10, 21:46)
o senelis pasake, kad negali del pirsto gultis, kaip namai, gyvuliai, kas ziures
Pažįstama situacija