QUOTE(BaMbiZe @ 2005 04 27, 21:51)
Atsiminiau ir as baisia istorija.. Na cia asmeniskai nepaliete manes, bet apie ta ivyko snekejo gana ilgai:
Buvo prie kokius 5-7 metus, vestuves buvo gana dideles vienoj grazioj sodyboj prie ezero... Buvo nusamdytas malunsparnis, kuris skraidino jaunuosius, tevus, draugus ir t.t Per viena skrydi, kazkas tenais atsitiko ir malunsparnis pastrigo ir nukrito tiesiai i ezero vidury , zuvo jaunosios mama, pussesere, jaunojo mama, dvi seserys ir dar keli giminaiciai... kazkur apie 7 zmones kiek atsimenu Buvo tikrai liudna, daug kas verke
Buvo prie kokius 5-7 metus, vestuves buvo gana dideles vienoj grazioj sodyboj prie ezero... Buvo nusamdytas malunsparnis, kuris skraidino jaunuosius, tevus, draugus ir t.t Per viena skrydi, kazkas tenais atsitiko ir malunsparnis pastrigo ir nukrito tiesiai i ezero vidury , zuvo jaunosios mama, pussesere, jaunojo mama, dvi seserys ir dar keli giminaiciai... kazkur apie 7 zmones kiek atsimenu Buvo tikrai liudna, daug kas verke
na paskaiciau sena komentara ir net siurpas nukrete nuo zmoniu besirdiskumo - "Buvo tikrai liudna, daug kas verke" - koks zmogus gali taip issireiksti apie tiek artimuju zuti? tikra tragedija - zmoniu abejingumas tai stebina... ir ne tik sitas pasakojimas - kiti taip pat. Tokiu stilium - na, vestuves planuoji kelis metus, o mirties neplanuoiji, tai kas cia tokio, jeigu nenukeli vestuviu.... - o varge, tik tiek galiu pasakyt, paskaicius tokias nesamones. Aisku, kad nieko tokio, jeigu netaip artimai bendravai su zmogum ir jautiesi normaliai po netekties. Bet jeigu mirsta tevai, artimi, as pati nenoreciau jokiu vestuviu ir jokiu baliu artimiausia laikotarpi, nusispjaut ant tu pinigu pradiniams inasams, jeigu sirdis verkia, kaip galima tada dziaugtis? O artimojo netekti isgyventi per pora men tikrai neimanoma...