nerimas

Labukas as tai niekur neisejau,bet uztat prisiverciau padaryt manksta...ir visa diena siandien mano tikslas itikint save kad man viskas ok,kad nera man jokio kaulu vezio ar plauciu ir pan uzjauciu jei tau ranku skausmas toks kaip mano,man kartais visas rankas tartum bado adatom.. as laukiu sniego,bet nekenciu salcio....labai greit sulediju:lol

as irgi ryte atsikelus padariau manksta, nes baisiai tingiu siandien iki sporto klubo keliauti. va ten pamirstu visus skausmus skaudena rankas, bet zinau, kad nuo nerimo, tai nekreipiu demesio ir praeina zinok eisiu metu arbatos pasidarysiu

Saunuole , kad sportuoji as tai senai besportavau , gal man nuo to jau visi kaulai eme trasket ir skaudet:geda2: Zinokit kokia situacija siandien turejau , vakar man buvo nerimo priepuolis , seip netaip su Brigitauskiuk tavo pagalba nusiraminau...Kartais reikia tik pokalbio , eh o siandien teko raminti mamą , kuriai taip pat yra tas nerimas , bet vakar ji dar net juokės iš manęs , bet šiandien man teko ją ramint , parėjo iš parduotuvės kur ja apciaudejo ir jai sako silpna ir sako turbut gripa pasigavo ir galvoja ir nerimauja ir bijo ir siandien jau man teko ja raminti

nu tai smagu kai dvi nerimautojos jus salia, viena kita galit guosti, ir juoktis kartu.
svarbiausia tai palaikymas oi man kai uzeina tie nerimai liudna buna, bet paskui kai praeina tai pati is saves pasijuokiu. as jau ikaliau i galva sau, kad su nerimu reikia man draugauti, o ne bijoti jo
vyrui tik galva kvarsinu, gaila jau man jo. bet jis jau iprato, sako tai vel tau nerimukas ar ne

Fainas tada tavo vyras as tai jau galvoju kad deja vyrai tikrai sunkiai pernesa tai...nu ta prasme draugyste su nerimautoja
I vakara vel biski skauda taip rankas , bet stengiuos nekreipti demesio , geriau galvosiu kad man turi paskaudeti gi mankstinausi siandien pagaliau

nu vat ir as dziaugiuosi, kad vyras nepriekaistauja. bet dauguma manau, jeigu myli tai supranta
aisku, kad gali ir nuo mankstos skaudeti rankas

kur musu visos kitos

– Kiekvienas mūsų artimiausioje aplinkoje turi pavyzdžių, kai iš pradžių su užuojauta žiūrima į susirgusį žmogų, o bėgant laikui, užsitęsus ir ilgėjant jo paties nusistatytų ligų sąrašui, tiesiog nebekreipiama dėmesio. Gal iš čia kilęs ir liaudies ironiškas posakis: „Serga serga, o ateina šeštadienis – nėra ko laidoti“?



– Jei žmogus skundžiasi, vadinasi, jam blogai. Tai viena iš žmogaus sąvybių, nelabai stipriai išreikšta: suskaudus jis skundžiasi savo sveikata. Viskas būna gerai, kol tai netrukdo asmeniniam gyvenimui, nesutrikdo darbinės veiklos. Tačiau skausmų būna pakankamai stiprių, juos patiriantis asmuo nebegali dirbti dėl prastos savijautos, jam skauda visą kūną ar tam tikras vietas.


Žmogus eina pas įvairius gydytojus, jam atliekami tyrimai, tačiau be rezultatų. Tai rodo, kad žmogus labai sužeistas dvasiškai, nes mūsų kūnas duoda signalus, kad kažkas negerai mūsų viduje. Dažnai tai būna psichologinių problemų, mus lydinčių nuo vaikystės, pasekmė.


Žmonės labai skirtingi – vieni labiau suvokia savo problemas, jausmus, išgyvenimus, kiti mažiau. Natūrali žmogaus reakcija – nemalonius išgyvenimus, didelę vidinę kančią nustumti, stengtis jos neprisiminti, tačiau kūnas nuolatiniais skausmais, lyg raudona lempute, signalizuoja, kad kažkas atsitiko. Galima įtikinėti save, jog viskas gerai, tačiau simptomai rodo ką kita – neįsiklausai į save, savo poreikius, neišgyveni ir neišreiški jausmų, juos slopini.


Sąmoningai nepasieksi, kad skaudėtų visą kūną – gailėkitės manęs. Neskaudės. Valingomis pastangomis negali sukurti skausmo, kaip, tiesą sakant, ir nuimti. Reikia bandyti ieškoti išeities.


– Ir kaip tai reikėtų daryti?


– Daug dirbti su savimi, kad išsivaduotum. Kiekvieno žmogaus gyvenimas skirtingas, tad sunku pasakyti kažką konkrečiai. Kelių yra daug. Pirmiausia toks žmogus turėtų atsigręžti į save, savo gyvenime ieškoti išeičių. Būdamas tokios savijautos žmogus neturėtų likti vienas. Neretai, jei kažkas ieško pagalbos, išeities, tai vertinama kaip silpnybė, tačiau pripažinti turint problemų, reikia turėti vidinės drąsos, stiprybės.


– Kur pirmiausia reikėtų kreiptis?


– Jei skausmas nėra pernelyg stiprus, netrukdo darbui ar asmeniniame gyvenime, galima ieškoti atsakymo ir literatūroje, bendraujant su kitais žmonėmis, dvasiniuose, religiniuose dalykuose. Jeigu skausmai labai stiprūs, žmogui trukdo ir miegoti, ir dirbti, vis dėlto pirmiausia jis turėtų kreiptis į gydytojus. Dažnai po tyrimų tokie žmonės siunčiami pas psichiatrus, psichologus.


– Tačiau apie tokius pacientus medikai dažnai turi kitokią nuomonę, esą hipochondrija yra egoizmo išraiška. Ar ir Jūs pritartumėte tokiai nuomonei?


– Labai šiurkščiai galima būtų ir taip sakyti. Kita vertus, žmogus nepasirenka, koks jis bus dabar. Jei įvardintume jį kaip egoistą, žmogui iš viso nebelieka išeities. Yra ir kita medalio pusė: įsivaizduokime, kad jis tikisi pagalbos tik iš kitų žmonių – ar aplinkiniai yra pajėgūs tiek pasikeisti ir gyventi pagal tą žmogų? Net ir labai stengdamiesi dėl savo artimo žmogaus kažką daryti, mes negalime atspėti, ko jis nori, kas jam nepatinka. Visų pirma jis turėtų gerai suprasti save ir apie tai pasakyti.
Paprastai toks žmogus, kaip ir kiekvienas susirgęs, kamuojasi, nesuvokdamas, ko jam iš tikrųjų reikia. Galbūt jis tikisi kitų dėmesio, tačiau jei kiti žmonės gali išspręsti jo problemas – liūdna, nes pats žmogus lyg ir dingsta, pasidaro visiškai priklausomas nuo kitų, praranda vidinės savivokos tvirtumą.

Tačiau visada reikia ieškoti išeities, realizuoti savo svajones. Vienam gali padėti šokis, o kitam – visai kiti dalykai. Gerai būtų leisti pabūti su savimi, atsigręžti į save, susivokti, ko nori, ko sieki. Jei jausiesi amžinai nelaimingas, ir kiti taip tave vertins. Jei kažkuris mūsų šeimos narys ar artimas žmogus yra laimingesnis, normaliau elgiasi, tai visiems suteiks daugiau džiaugsmo.


– Vieni kitus, kai esame „be nuotaikos“ ir besiskundžiantys, mėgstame pašiepti ir Zigmundo Froido teorija, kad neretai mūsų bėdos slypi seksualiniame gyvenime. Ar yra čia tiesos?


– Tai klasikinė teorija. Dabartinėje psichoanalizėje teigiama, kad tai esminių poreikių, tarp jų ir fiziologinių, nepatenkinimas. Jei į seksualinį nepasitenkinimą žiūrėsime plačiąja prasme, galime kalbėti apie meilės poreikį, kuris nesiriboja vien seksu, o aprėpia tarpusavio bendravimo santykius, kai esi kitų žmonių mylimas, pripažįstamas, suvoki savo pilnatvę ir dvasines vertybes.


– Ar laikmetis, ekonominės sąlygos daro įtaką „užsikrėsti“ hipochondrija? Ar sunkmečiu tokių žmonių daugėja?


– Visai tiesiogiai gal ne, tačiau bet kuri krizė – tiek valstybinė, tiek asmeninė, kai ji tęsiasi jau ilgai, ar nelaimės seka viena kitą, tada žmogus gali neatlaikyti ir „perdegti“. Kiekvienas skirtingai reaguoja, turi savas ištvermės ribas, todėl gali prasidėti įvairių sutrikimų.


– Kalbant apie hipochondriją, ar galite apibendrinti – vyrai ar moterys labiau linkę perdėtai rūpintis savo sveikata?


– Moterys visada labiau rūpinasi ne tik savimi, bet ir kitais, labiau linkusios ieškoti sau ir kitiems pagalbos. Tačiau vyrai labiau nukenčia, jų ir gyvenimo trukmė trumpesnė. Yra susidaręs stereotipas, kad moteriai galima ieškoti pagalbos, o vyras turi būti stiprus, negali verkti, turi viską ramiai išgyventi ir atlaikyti, esą pagalbos ir išeities ieškojimas – silpnumo požymis. Tačiau vyrai taip pat išgyvena, taip pat yra jautrūs.


– Hipochondriją kartais lydi panikos priepuoliai, netenkama ir sąmonės. Ar ne apie tokius žmones sakoma – „braškanti eglė greitai nelūžta“? Ar tokie žmonės nelinkę į savižudybes?


– Jei yra panikos priepuoliai, būtinai reikia gydytis, nes kai savijauta bloga, žmogus gali neištverti. Pradėję gydytis pacientai prisimena blogą savijautą ir gali palyginti, kad dabar daug geriau. Tai rodo, kad išeitis visada yra. Tačiau tai gali būti žmogaus gyvenimo būdas. Gal jis ieškojo vienokių ar kitokių išeičių, tačiau rado tokią, kuri leidžia jam išgyventi. Braška braška, bet gyvena.


Pakeisti požiūrį į savo bėdas padeda intelektas. Yra neblogos psichologinės literatūros. Tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad ji padeda iki tam tikro laipsnio. Knygas reikia atsirinkti ir atkreipti dėmesį, ar autorius – tos srities specialistas, ar tik tuo momentu labai populiarus.


Ieškant išeities svarbus esminis požiūrio pakeitimas į gyvenime vykstančius nemalonius dalykus. Keičiantis požiūriui, keičiasi ir vidus. Dažniausiai būna sutrikę santykiai su savimi ir su kitais. Harmonijos atstatymas ir yra svarbiausia žmogui sveikstant.

su savimi reikia labai daug dirbti, iteikti sau net liudniausiu periodu, kad viskas bus gerai

Auksiniai zodziai, niekas nepades, nei AD, nei kas kita, jeigu neismoksim susikalbet su savim kartais tai labai sunku, kartai lengviau, buna dienu kai neimanoma, gerai kad beveik visos turim kas mus palaiko ir supranta aciu jiems

nu AD gali palengvinti simptomus ir padeti greiciau susitvarkyti, cia as taip galvoju. bet darbas su savimi daro stebuklus

labas mergaitės, buvau per savaitgalį pradingusi, šeštadienį daug darbavausi, o sekmadienį tik prisėdau prie kompo paskaitinėti apie cipralekso šalutinius poveikius, tai įlindau gilaiu apie PA, ir ką manot PA buvo garantuota, gavau leksatonilio įkalti, gerai kad dar brangusis prišnekino iki giminių išvažiuoti biškutį prasiblaškiau. O ieškojau info apir rankų skausmą ir drebulį, nes vakar toks postipris rankų riešų sanarių skausmas buvo , net nežinojau nuo ko.
Ar jaučiat jau kvepia KALĖDOM

paskaičiau kadf gali būti artritas, kuris atsiranda nuo stresų