QUOTE(gintute.j @ 2009 12 07, 23:34)
dar karta sveikos mergytes,noreciau i siaunu jusu bureli prisiglaust, savo isgyvenimais psasidalint...
siek tiek apie save...
Mano problemeles prasidejo po gimdymo. Kaip as galvoju - pogimdyvine depresija. Kai parvaziavom namo is gimdymo namu - tai puse metu praverkiau, kaip ir mano mazoji( buvo labai nerami - verkdavo istisai), o as verkdavau kartu su ja,svoris nukrito stipriai, atrodziau kaip anoreksike, bijodavau viena but, baime kazkokia, sunkiai paaiskinama. neemiai mazosios ant ranku kokius 2 men - ne del to, kad nemylejau, bet net nezinau, kaip tai paasikinti...Kazkokia baime. baime likt su ja viena namie - o jeigu prades verkt

Kvailai turbut cia jums viskas skamba...Tai gerai, kad vyras ir mama labai padejo.skambindavau jau is ryto - man baisu, neramu, nerimas krutine sprokdina - tai atbegdavo pas mane pabut siek tiek, o tada jau bijodavau kas busm kai vel liksi viena.( tetukui i darbeli reikejo eit, bet vakarais padedavo) Galejau jau tada pagalbos kreiptis i specialistus - bet neiekur nejau del to, kad tiesiog uzsiciklinusi buvau, kad reikia vaikuti maitinti ir negaliu vaistuku gerti. Tai pas zolininke Jadvyga zolem gydziaus, kad pienuko butu ir ta nesamone su sveikata taisytusi. Gal kazkiek ir padejo, o gal as pati norejau isivaizduot, kad padeda...ismaitinau maze iki metu nusitraukinedama pienuka( nuo pat pirmos dienos neeme kruties) ( mazutei mano dabar 2.5 metu).net nemoku paasikinti ka jauciu dabar - as ja taip myliu,perdetai myliu, visas mano pasaulis tik ji, bet geriau jauciuoa kai kur iseinu, kai kazka veikiu - pries nestuma buvau barbe devyndarbe. Dabar ta meile vaikui ir globejiskumas peraugo i kazka perdaug didelio - niekam nepalieku vaikucio, tik mamai ir vyrui, bijau , kad nesusaltu, kad nesusirgtu, visko bijau...protas suvokia, kad tai patologiska - bet nieko padaryt negaliu su savim. atsirado neispasakyta baime ir nerimas - atrodo, kad viskas gerai, bet taip ant sirdies bloga buna, lyg nuojauta, kad kazkas atsitiks, nerimas, kartais atrodo, kad sprogs viskas ir sirdis tabaluojas, ir zarnynas sutrinka,rankos slapios, nemiegu kelias naktis- kazkokia nesamone - o pagrindo tam nerimui nera...nemiga pastovi - miegu po 2 - 3 valandas tik... Tas nerimas ir pagaliau privede, kad izsiregistravau pas gydytoja, penktadieni jau eisiu. Darbe paprasiau rudotelio, kad israsytu( pati medike esu ), tai tas nerimas kazkiek sumazejo, bet visiskai gerai nesijauciu. tai tikiuos penktadieni gausiu reikalinga gydyma. o kad buciau anksciau nuejus - visai kitaip gyvenciau tuos metus...
galiu tik pasidziaugt tuo, kad pagaliau jau noriu del saves gyvent - ir i kirpykla nueit, ir nagucius susitvarkyt, pasitemt, o seniau neislisdavau is lovos, apkiautus.
dar dideli pliusa dave sugrizimas i darba - jauciuosi tokia laiminga, gyvenu nuo darbo dienos iki sekancio budejimo( dirbu parom ligoninej), bet tuo pat suvokiu, kad gal ir nera taip jau gerai - mazute mano, aukselis turi but pirmoj vietoj...
nu ir prirasiau, tikiuosi mani issiliejima supratot, o ner daugiau taip su kuo nuosirdziai pasikalbet, nekiekvienas su tuo nesusidures supras...
kazkada nesupratau ir as... o dabar
sveikutes mergytes, kurios dar nemiega:)
tokia nuotaika pakili is ryto buvo - kai po paros darbo ejau namo - taip koja uz kojos sniega kasdama. ir taip dusioj gera....
Dar pasiguosiu - penktadieni gydytoja neprieme - kraustesi i naujas patalpas, tai mano kancios dar prasitese

.Rudotelis kazkiek nuima nerima, nors blaiviai mastyt galiu, bet su miegu prastai - va kad ir dabar - nemiegojus36 valandas - po paros darbo grizau, aisku mazute pasiilgus, visa seimyna i lauka pirmu sniegeliu ejom dziaugtis. o dabar, kai jau galeciau 6 sapna sapnuot - akys stacios, nors eik ir dirbk...o ryt i darba vel visai parai...Butinai bandysiu ryt pas gydytoja patekt - kad gydyma skirtu normalu, o dabar jau nebe gyvenimas o BAIME pastovi. Va kad ir mama skambino, o as negirdejau( is vakaro mazute palieku jai, kad nuo ryto nekelt ansti), ji skambino, o as negirdejau - tai dabar vis galvoju - gal kas atsitiko, panika kazkokia, nors pati suvokiu, kad viskas gerai, gal tik paklausti ko norejo, o man sirdis dreba, rankos slapiuos, akys stacios na ir savijauta...
po kiek laiko kai pradejot vaistukus gerti kazkiek pasijuto tas teigiamas ju poveikis?
Skaudziausia, kad per mano baimes, kencia kiti - ir mama, ir sese, ir vyras...nors stengiuos viska savy uzgniaust, kad tik maziau brangius zmones jaudinti
labanaktukas visoms
kad naktis butu pilna graziu spalvotu sapnu:)