skaitau - jus cia visos siandien tokios geros nuotaikos...o man blogai - vakar is vis prastai buvo - praverkiau visa diena, taip viskas nervavo... ir ant vargso vaiko prarekiau - jau paciai darosi baisu ir slygstu...nekenciu saves uz tai. As savo mazute taip myliu, o taip zviegiu...po darbo paros buvau - tai gal pervargus ar ka, nezinau. Vakare isvare vyras pasivaiksciot viena- truputi pamasyt, apsiramint. Is sono ziuriu - taip graziai jie su dukriuku bendrauja, o as vis nervuota, verkianti, isitempusi. Pavargau nuo tokios busenos savo. Pas gydytoja neprieinu niekaip - tai kraustresi i kitas patalpas, tai dabar atostogu 2 savaitem isejo... o cia, provincijoj tik viena tedirba...nakti koki 10 sapnu skirtingu susapnavau - tai atsikeliau pavargusi, taip noretusi uzmigti ir tik is ryto atsikelti - o ne po 10 kartu i nakti ar is vis nemiegot.Siandien drauge i svecius pasikviete - kartu gimdem vaikus, tai vaikuciai pazaide, o mes pakalbejom, kazkaip atsipalaidavau - tai kazkiek aprimau. taip bijau rytdienos, o vel viskas is naujo...
Gintute,kaip tave suprantu..o tu geri kokius raminamus?o man tai vel nemiga uzejo , viskas gerai kol neateina naktis,o vat nakti toks nerimas kimba....
viena tai gyvent bijociau nakti visai stogas nulektu ,esat kuri viena gyvenusi?
viena tai gyvent bijociau nakti visai stogas nulektu ,esat kuri viena gyvenusi?
QUOTE(lucero @ 2009 12 17, 01:16)
Gintute,kaip tave suprantu..o tu geri kokius raminamus?o man tai vel nemiga uzejo , viskas gerai kol neateina naktis,o vat nakti toks nerimas kimba.... viena tai gyvent bijociau nakti visai stogas nulektu ,esat kuri viena gyvenusi?
viena tai gyvent bijociau nakti visai stogas nulektu ,esat kuri viena gyvenusi?Dabar geriu rudoteli - paprasiau, kad musu daktarai israsytu( ten kur dirbu), nes nelabai zinau ka ir begert - jau buvau krasta priejusi - tokia baime buvo , kad bijojau kiekvieno skambucio, bijojau su vaiku viena but, bijojau, kad verkia( o jau juk didele...).Nakciai turiu mikdanciu, bet negeriu, nes daznai tenka prie vaiko keltis - dar valgo 2 kartus
-tik pries darba, kad pamiegociau. Man kazkaip vienai namie nebaisu - net nemoku tos baimes ivardinti - gal nerimas, kazkoks sirdies negerumas, lyg kazkas atsitiks...Labai viliuos, kad pagaliau pas psichiatre pateksiu ir pagaliau gausiu reikiama pagalba - o tas saviveiklinis gydymasis nera gerai, bet laikinai vis geriau nei nieko...Dabar gyvenu nuo darbo iki darbo - net geda kam pasakyt, kad skaiciuoju dienas, kada vel i darba eisiu - pareinu ir laukiu kada sekantis budejimas bus ( o ju per menesi tik 7
). Kazkaip darbe visiskai kitaip jauciuos - energinga, pilna gyvybes, geros nuotaikos. Nesuprantu saves...
Gintute, žinomas jausmas. Man darbe ir gi kažkaip lengviau viskas. Gėda pripažint, bet ir man būna kad nenoriu namo. Ne dėl to, kad ten blogai, bet dukra tuoj ant kaklo lipa ir nesvarbu jai kaip aš jaučiuosi, per maža, kad suprastų, o ir man nėr kaip jos atstumt. ai kartais per kančias bendrauju.
Šiąnakt kažkoks durnumas užėjo. Nuo 21 val. pradėjo kažkoks nerimas, panika imt. Kairėj pusėj ten kur mentė nugarą skaudėt, negaliu pagulėt niekaip. Ant šono išvis skaudėjo, ant nugaros dar dar, bet nemoku miegot ant nugaros. Prisigalvojau jau, kad gal plaučiai čia jau, nes ir krūtinė jau užkulta, sloga, kosėt po biški pradedu. O dar tokiai jautriai kaip až, tai lengva visko prisigalvot ir nerimaut. Tai visą naktį prasivarčiau, nežinau kiek miegojau.
O keisčiausiai ir baisiausiai jau man tai, kad paryčiais atsimerkiu iš po užsnūdimo ir matau prie savo akių lyg tai ploną užuolaidą, ant kurios voras rėplioja didelis. Aš jį baidau, bet realiai jo juk nėra. Bet ryškiai jį matau atsimerkus ir suvokiu pilnai kur esu. Baisiai išsigandau šitos naujos nesąmonės kas tai galėtų būti? 
Šiąnakt kažkoks durnumas užėjo. Nuo 21 val. pradėjo kažkoks nerimas, panika imt. Kairėj pusėj ten kur mentė nugarą skaudėt, negaliu pagulėt niekaip. Ant šono išvis skaudėjo, ant nugaros dar dar, bet nemoku miegot ant nugaros. Prisigalvojau jau, kad gal plaučiai čia jau, nes ir krūtinė jau užkulta, sloga, kosėt po biški pradedu. O dar tokiai jautriai kaip až, tai lengva visko prisigalvot ir nerimaut. Tai visą naktį prasivarčiau, nežinau kiek miegojau.
O keisčiausiai ir baisiausiai jau man tai, kad paryčiais atsimerkiu iš po užsnūdimo ir matau prie savo akių lyg tai ploną užuolaidą, ant kurios voras rėplioja didelis. Aš jį baidau, bet realiai jo juk nėra. Bet ryškiai jį matau atsimerkus ir suvokiu pilnai kur esu. Baisiai išsigandau šitos naujos nesąmonės
kas tai galėtų būti?
Sveikos,as ir prastai miegojau , buvo salta ir pyle prakaitas... o tas voras na manau tai sapnas tiesiog net nezinau kaip paaiskint bet nepilnas pabudimas gal,nu jau tikrai ne haliucinacijos
o tas voras na manau tai sapnas tiesiog net nezinau kaip paaiskint bet nepilnas pabudimas gal,nu jau tikrai ne haliucinacijos
QUOTE(lucero @ 2009 12 17, 11:48)
Sveikos,as ir prastai miegojau , buvo salta ir pyle prakaitas... o tas voras na manau tai sapnas tiesiog net nezinau kaip paaiskint bet nepilnas pabudimas gal,nu jau tikrai ne haliucinacijos
o tas voras na manau tai sapnas tiesiog net nezinau kaip paaiskint bet nepilnas pabudimas gal,nu jau tikrai ne haliucinacijosna bet labai realiai ji maciau, uzsimerkiau, dar atsimerkiau, vis tiek matau. Tai net issigandau kas cia per haliucinacijos. Ryskiai reik keisti psichiatra. Bet po svenciu, nes per sventes nesinoris but zombiu, nes vaistu keitimas nepraeina man ramiai.... Rašysiuos pas tavo rekomenduota Dutova. Is nuotraukos bent jau patiko
Kolegė va čia man sako, kad išvis reik mesti vaistus, suės jie ir mano širdį ir kepenis, ir inkstus. Jo.... kai nežino kas per problemos mus kamuoja, kokia savijauta būna, tai lengva kalbėti, kad reikia mesti vaistus.
Nuo Nauju metu uzsiimsiu kitokiu gyvenimu. Bent jau bandysiu. Keisiu psichiatra, manksta kasdien, gal ir prie jogos grisiu, maista pasiziuresiu ka valgau, bandysiu keist poziuri i viska, su mama reik issiaiskint del per didelio mano gyvenimo reguliavimo, bei gal ir darba noreciau pakeisti. Zodziu, planu ,,n'' naujiems metams. Norėčiau dar savo mergytę į kokį papildomą muzikos užsiėmimą leist. Bet, kol tetukas nedirba, reiks palaukt su šituo.
Aš taip pat pasiskaičiusi visus pasisakymus noriu pasidalinti savo patirtimi. Susirgau gilia depresija su nerimu, pagimdžiusi kūdikį. Atrodo galėčiau tik džiaugtis, bet ne nerimauti, deja yra kaip yra Net nesuvedu galų kada viskas prasidėjo, bet liga pasireiškė nemiga. Nuvargusi buvau juodai, o atsigulu - akys stačios ir vien mintys, mintys... Paskui jau ėmiau nerimauti, kas man darosi. Anksčiau atsigulusi nulūšdavau vien galvą ant pagalvės padėjusi, o dabar tik įtampa. Kreipiausi į specialsitus, bandžiau kapanotis be vaistų, lankiau psichoterapijos kursus, nepadėjo visai, teko nutraukti maitinimą ir gydytis rimtai Pradėjau gerti Zoloftą ir nakčiai Ketipinorą, rezultatas apgailėtinas. Pakeitėm į Valdoxan ir Ketipinor, gal kiek geriau, bet vistiek juodos mintys. Dar pridėjo gydytoja būtinai ir dieninio Paroxetin, nu bet dar blogiau. Jau baigiu pulti į neviltį. Vis galvoju apie tą savo nemigą, paišau ateity juodom spalvom, baimė kad nepasveiksiu, daugiau niekad pati be vaistų neužmigsi, kaip vaikus užauginti, kaip mintis sutramdyti, kad nejuodintų man gyvenimo. Baisiausia, kad puolu į neviltį, kad net gydymas nepadeda 
Gal kas gali pasidalinti panašia būkle, kaip gydėtės?ar veiskminga buvo? kiek laiko truko gydymas? Tiesa aš gydausi jau 2 mėn, bet ....
Net nesuvedu galų kada viskas prasidėjo, bet liga pasireiškė nemiga. Nuvargusi buvau juodai, o atsigulu - akys stačios ir vien mintys, mintys... Paskui jau ėmiau nerimauti, kas man darosi. Anksčiau atsigulusi nulūšdavau vien galvą ant pagalvės padėjusi, o dabar tik įtampa. Kreipiausi į specialsitus, bandžiau kapanotis be vaistų, lankiau psichoterapijos kursus, nepadėjo visai, teko nutraukti maitinimą ir gydytis rimtai Pradėjau gerti Zoloftą ir nakčiai Ketipinorą, rezultatas apgailėtinas. Pakeitėm į Valdoxan ir Ketipinor, gal kiek geriau, bet vistiek juodos mintys. Dar pridėjo gydytoja būtinai ir dieninio Paroxetin, nu bet dar blogiau. Jau baigiu pulti į neviltį. Vis galvoju apie tą savo nemigą, paišau ateity juodom spalvom, baimė kad nepasveiksiu, daugiau niekad pati be vaistų neužmigsi, kaip vaikus užauginti, kaip mintis sutramdyti, kad nejuodintų man gyvenimo. Baisiausia, kad puolu į neviltį, kad net gydymas nepadeda Gal kas gali pasidalinti panašia būkle, kaip gydėtės?ar veiskminga buvo? kiek laiko truko gydymas? Tiesa aš gydausi jau 2 mėn, bet ....
QUOTE(Ilara @ 2009 12 17, 13:19)
Aš gydausi jau daugiau nei 2 metus ir nieko....
Gal ir išgasdinsiu, bet jei rimtai užpuolė nerimas, depresija ar panašūs dalykai, tai minimalus antidepresantų gėrimo laikas yra pusę metų, nes kitaip vėl gali atkristi. Aš ir gi bandžiau daug vaistukų, vis netinka, grįžau prie tinkamiausių, tačiau nesenai dar daugiau šios ligos simptomų atsirado, tai ruošiuos psichiatrą keist.
Man nei vaistai, nei psichoterapija nepadėjo. Čia labai individualus dalykas. Baisiausia man tai, kad tos depresijos linkusios atsinaujinti stresinėse gyvenimo situacijose. Belieka bandyt galvot vien teigiamai, vyti lauk blogas mintis, rasti gerus, tinkamus vaistus ir gydytoją, užsiimti kokiu sportu ir bandyti kapstytis iš viso to. Čia ne sloga- už savaitės tikrai nepraeina... Iš kokio miesto tu?
QUOTE(Ilara @ 2009 12 17, 14:35)
Aš iš Vilniaus. Baisiausia, kad sėdžiu namie su vaiku, tai tik ir galvoji nuo ryto iki vakaro kaip blogai O kokie vaistai tau labiausiai padėjo? O tave nemiga kankindavo? Kokio pobūdžio tavo nerimas?
O kokie vaistai tau labiausiai padėjo? O tave nemiga kankindavo? Kokio pobūdžio tavo nerimas?Vilniuj, deja specialistų nežinau kur galėčiau parekomenduot kreiptis.
Aš ilgiausiai vartoju Cipralex vaistukus. Sako jie naujoviškiausi, naujos kartos. Bet čia aišku nuo kiekvienos konkrečios situacijos priklauso.
Mane kamuoja nerimas kartais su pykinimu, kartais be jo. Nieko nesinorisi tuo metu. Net vaiku nesugebu pasirūpint. Kai užeina tas nerimas, žinoma ir užmigti sunku, prabudinėju dažnai ir vėl sunku užmigti. Būna kad net kojų raumenis pradeda spazmuot ir gerklėj tarsi kas įkišta. Nesenai pasireiškė dar ir silpnumas, rankų aptirpimas, toks jausmas, kad nualspiu tuoj. Žiaurus jausmas....
Pas mane ir yra silpnumas ir jausmas kad tuoj nualpsiu...tai yra tikrai baisu..o siandien tai as visa diena miego noriu:oh
QUOTE(Ilara @ 2009 12 17, 14:19)
Aš taip pat pasiskaičiusi visus pasisakymus noriu pasidalinti savo patirtimi. Susirgau gilia depresija su nerimu, pagimdžiusi kūdikį. Atrodo galėčiau tik džiaugtis, bet ne nerimauti, deja yra kaip yra Net nesuvedu galų kada viskas prasidėjo, bet liga pasireiškė nemiga. Nuvargusi buvau juodai, o atsigulu - akys stačios ir vien mintys, mintys... Paskui jau ėmiau nerimauti, kas man darosi. Anksčiau atsigulusi nulūšdavau vien galvą ant pagalvės padėjusi, o dabar tik įtampa. Kreipiausi į specialsitus, bandžiau kapanotis be vaistų, lankiau psichoterapijos kursus, nepadėjo visai, teko nutraukti maitinimą ir gydytis rimtai Pradėjau gerti Zoloftą ir nakčiai Ketipinorą, rezultatas apgailėtinas. Pakeitėm į Valdoxan ir Ketipinor, gal kiek geriau, bet vistiek juodos mintys. Dar pridėjo gydytoja būtinai ir dieninio Paroxetin, nu bet dar blogiau. Jau baigiu pulti į neviltį. Vis galvoju apie tą savo nemigą, paišau ateity juodom spalvom, baimė kad nepasveiksiu, daugiau niekad pati be vaistų neužmigsi, kaip vaikus užauginti, kaip mintis sutramdyti, kad nejuodintų man gyvenimo. Baisiausia, kad puolu į neviltį, kad net gydymas nepadeda Gal kas gali pasidalinti panašia būkle, kaip gydėtės?ar veiskminga buvo? kiek laiko truko gydymas? Tiesa aš gydausi jau 2 mėn, bet ....
Net nesuvedu galų kada viskas prasidėjo, bet liga pasireiškė nemiga. Nuvargusi buvau juodai, o atsigulu - akys stačios ir vien mintys, mintys... Paskui jau ėmiau nerimauti, kas man darosi. Anksčiau atsigulusi nulūšdavau vien galvą ant pagalvės padėjusi, o dabar tik įtampa. Kreipiausi į specialsitus, bandžiau kapanotis be vaistų, lankiau psichoterapijos kursus, nepadėjo visai, teko nutraukti maitinimą ir gydytis rimtai Pradėjau gerti Zoloftą ir nakčiai Ketipinorą, rezultatas apgailėtinas. Pakeitėm į Valdoxan ir Ketipinor, gal kiek geriau, bet vistiek juodos mintys. Dar pridėjo gydytoja būtinai ir dieninio Paroxetin, nu bet dar blogiau. Jau baigiu pulti į neviltį. Vis galvoju apie tą savo nemigą, paišau ateity juodom spalvom, baimė kad nepasveiksiu, daugiau niekad pati be vaistų neužmigsi, kaip vaikus užauginti, kaip mintis sutramdyti, kad nejuodintų man gyvenimo. Baisiausia, kad puolu į neviltį, kad net gydymas nepadeda Gal kas gali pasidalinti panašia būkle, kaip gydėtės?ar veiskminga buvo? kiek laiko truko gydymas? Tiesa aš gydausi jau 2 mėn, bet .... na mano diagnoze ta pati, depresija su nerimo sutrikimu
skirtumas tik kad as neturiu leliuko..o viskas irgi prasidejo nuo nemigos, kai miegodavau per para dvi valandas, pradejo ciuozt stogas naturaliai mane isgelbejo Cipralex,vartoju jau devynis menesius, o pagerejima pajauciau gal po poros menesiu, bet ne iskart o po truputi, taip kad laikykis 
