Sveikos. Kaip laikotės? Aš tai pakenčiamai.Retai užeinu į temą...ir net nežinau kodėl..Šiaip pradėjau gyvent visai atsipūtus ir PA tik vieną kartą šią sav buvo,bet ohoho! Jau ėjau su drauge į Panoramos prekybcentrį ir buvau šalia požeminės.Skambina tėtis ir klausia kur aš.Sakau prie Panoramos,tai sako tipo ateik prie degalinės..paim siu...kas nutiko pasakysiu vėliau... O man jau viskas.!Greit atsisveikinau su drauge ir pradėjau požeminėn eit..ir jau taip mintyse galvoju,kad jei jau tokiu tonu ir tokius žodžius pasakė,tai akurat,kažkam iš artimųjų labai blogai,o gal kas mirė Ir pasidarė taip bloga,pradėjo svaigt galva ir netekau samonės..Žodžiu,tai gerai,kad buvau laiptų aikštelėje,nes būčiau dėjusis nuo laiptų.Tai po kažkiek sekundžių atsigavau,staigiai susiradau lexotanil'į ir susigrūdau po liežuviu...tik va,neprisimenu kiek tablečių.Tikrai žinau,kad daugiau negu vieną Tada verkdama patraukiau link degalinės (pulsas apie 180,tiksliai neišėjo suskaičiuot) atėjau vos gyva.Aš iškart klausiu kas jau baisaus nutiko..o jis: -Va,velniai griebtų sportbačius palikau namie ir baseino tapkes (sporto klube buvo),tada tipo nuvariau namo mamą palikęs klube,žiūriu raktų neturiu,tai tau ir skambinu... Žinokit norėjau jį nušaut.Nu tikrai.Strioko buvo nerealiai daug.Tėtis apie šliures pasakoja,o aš žliumbiu atsisėdus ant sniego Tai džiaugiaus kai atsigavau,kad visi sveiki ir,kad aš sveika po tokio kiekio Lexotanilio Nes manau,kad minimum 2 tabletes,jei ne daugiau išgėriau.
Nu pasirodo gali jei jie priskiariami prie AD, seimos gydytoja israsius buvo xanax xr ir vit. melgama .Susirupinau paskaicius anotacija. Nzn ka daryti, siaip man ji sako tau psichoterapijos kursu reiketu ar psichologo pagalbos. O nei vieno nei kito musu mieste nera. Gal kas kokioj Utenoj Vilniuje ar Visagine zino?
Labukas , vakar prigeriau valerijonu ir ismiegojau , bet siryt vel nerimas kazkoks , daktare itaria kad gal skydliauke streikuoja Oj Ruta kaip tau baisiai , as visada bijau nualpti gatvej viena , tai mano didziausia baime o dabar kai tokios greitosios kuriose prievartauja tai isvis "ramu ir gera "
Kad galvoju vitaminai nelabai čia ką padės. Siaip tai nervams Milgama labai gerai. Arba Balvočiūtės Jadvygos žolelių mišinių pabandyk pagert. Visai neblogos savo poveikiu, kurias teko išmėgint. Nors pačios ligos vien žolėm ar vitaminais nepagydysi, tik palengvint simptomus gal. Aš taip manau.
Na, žinau, kad neišgydisim, gydymui skirti vaistai Girdėjau, kad Milgama yra tas pats, kas B grupės vitaminai, tai gal jų reikėtų dar pagert.. Aš tai gėriau nervukams savo Triptan Forte, prdažiai buvo geriau, bet pabaigiau 2 pakuotę gert, vėl tas pats, gal priprato organizmas.. o ir kaina nemaža apie 50 lt kainuoja.. Dabar nusipirkau Stresvit pabandymui Po poros savaitėlių bandysiu dalintis patirtim
Oho lucero, kiek daug visko kiek tablečių tavo dienos normą sudaro?
Buvau šian pas kardiologę.Vėl širdis šūdą mala.Sako spaudimas didelis,o BP gydytoja kai matavo-norma buvo.Chalatų baimės nėr,o plius ir PB gydyoja su baltu.O kardiologę labiau mėgstu nei BP ir einu pas ją rodos kaip belgas rami Tai sausį tyrimams gulsiu,matuos parą širdies ritmą,o po to porą spaudimą....nu..žiūrėsim kaip čia bus... Ramių jums švenčių
Sekmes Ruta reiktu man tokio tyrimo ir o bet dabar kaip tik nueinu pas seimos daktare tai tipo idealus , o namie per pa tai pasoka belekaip pvz linksmu kaledu
Sekmes Ruta reiktu man tokio tyrimo ir o bet dabar kaip tik nueinu pas seimos daktare tai tipo idealus , o namie per pa tai pasoka belekaip pvz
linksmu kaledu
Nu man pas BP 120/70 gal...nepamenu tiksliai...o pas kardiologę 140-150/90
Tai jau kažką sakė apie vaistus mažinančius,nes EKG pulsas 98 berods gulėjau irgi rami kaip belgas,nes visos moterytės ten pažįstamos...keistai kažkaip...
Tą širdies ritmo Holterio monitoriavimą man jau du kartus darė,tai siaubas,negaliu su juo užmigt,nes miegu visad ant pilvo...kaip ten su spaudimo bus Žiū,dar liksiu 2 paras be miego
Kaip jūs visi jau žinote, artinasi mano gimtadienis. Kiekvienais metais mano garbei surengiama didžiulė šventė, tad manau, kad ir šiais metais ši šventė dar sykį įvyks. Šiuo laikotarpiu visi skuba pirkti, ieško dovanų, mirga daugybė reklamų televizijoje, radijuje bei laikraščiuose - visa tai palaipsniui vis garsiau skelbia, jog mano gimtadienis artinasi. Iš tikrųjų gera žinoti, kad bent kartą metuose kai kurie žmonės galvoja apie mane. Tačiau pastebiu ir kita dalyką: jei pradžioje žmonės, atrodo, suprato ir, regis, dėkojo už visa, ką jiems padariau, tai laikui bėgant jie, rodos, vis sunkiau beatsimena šios šventės priežastį. Šeimos ir draugai susiburia maloniai praleisti laiką, bet jau ne visada žino šios šventės prasmę. Atsimenu, kaip praeitais metais mano garbei buvo suruošta didžiulė puota. Valgomojo stalas buvo nukrautas skaniausiais patiekalais, pyragais, vaisiais ir saldumynais. Kambaryje buvo nuostabios dekoracijos ir gausybė ypatingai supakuotų puikių dovanų. Bet žinote, ką? Aš nebuvau pakviestas... Teoriškai buvau garbės svečias, bet niekas manęs neatsiminė ir niekas neatsiuntė kvietimo. Šventė buvo mano garbei, bet kai ta didinga diena atėjo, mane paliko lauke ir prieš pat nosį užtrenkė duris... O aš vis tik norėjau būti kartu su visais ir pasidalinti vaišėmis. Iš tikrųjų, visa tai manęs jau nebestebina, nes jau keletą metų prieš mane užsitrenkia visos durys. Kadangi nebuvau pakviestas, nusprendžiau prisijungti prie švenčiančiųjų tyliai, kad niekas manęs ir nepastebėtų. Įsitaisiau kamputyje ir stebėjau. Visi gėrė, valgė, krėtė kvailystes ir juokėsi iš visko. Praėjo nemažai laiko. Galiausiai atėjo tas storas žmogelis su balta barzda ir ilgu raudonu drabužiu. Jis nesustodamas juokėsi: "Cha cha cha!", po to atsisėdo į krėslą, o visi vaikai bėgo prie jo ir šaukė: "Kalėdų senelis! Kalėdų senelis!", tarsi šventė būtų buvusi jo garbei. Vidurnaktį visi pradėjo sveikinti vienas kitą ir glėbesčiuotis. Plačiai ištiesiau savo rankas ir laukiau, kada kas nors ateis manęs apkabinti. Ir... žinote, ką... niekas pas mane neatėjo. Staiga jie visi ėmė keistis dovanomis ir su didžiausiu įkarščiu vieną po kitos jas išvynioti. Kai viskas jau buvo išpakuota, pažvelgiau, ar neliko netyčia vienos dovanėlės ir man... Ką jūs jaustumėte, jei jūsų gimimo dieną visi keistųsi dovanomis, o jūs negautumėte nė vienos? Galiausiai supratau, kad šiame vakarėlyje nebuvau nei laukiamas, nei trokštamas ir tyliai išėjau. Kiekvienais metais tai vis labiau pasireiškia. Žmonės atsimena tik tai, ką geria ir valgo, kokias dovanas gavo, o apie mane jau nebegalvoja niekas. Norėčiau, kad per šių metų Kalėdų šventes leistumėte man ateiti į jūsų gyvenimus. Norėčiau tikėtis, kad prisiminsite, jog daugiau kaip prieš 2000 metų aš atėjau į pasaulį, kad už jus atiduočiau savo gyvybę ir galutinai jus išgelbėčiau. Šiandien aš tetrokštu vieno: kad jūs VISA ŠIRDIMI tuo tikėtumėte. Kadangi daugelis nepasikvietė manęs į šventę praeitais metais, šį kartą pats surengsiu savo šventę ir tikiuosi, kad jūs gausiai prie manęs prisijungsite. Teigiamo atsakymo į mano kvietimą vardan paskleiskite šią žinią kuo plačiau - visiems žmonėms, kuriuos pažįstate. Visą amžinybę būsiu jums už tai dėkingas. Labai stipriai jus myliu ir bučiuoju - Jėzus...