Įsivaizduoju, kad turėjo būti liūdna - kai tuo laukimu visada gyvenai, jau galvojai "tuoj, tuoj" ir šast - dar nenuimam. Tai kiekvienas normalus žmogus, jei ne nuliūstų, tai susinervintų tikrai

Man taip buvo su breketų uždėjimu. Labai laukiau, skaičiavau dienas ir kai atėjo ta lauktoji diena, tiesiog vietoj nenustygau. Paprašiau darbe kolegės, kad pavaduotų mane, nes man vizitas

Ir paskambino iš klinikos, kad daktarė mano į seminarą išvažiavo ir labai atsiprašo, užrašė po kažkur dviejų savaičių tik

Oj buvau susinervinus ir nusiminus