mielos supermamietes, esu is tikruju SM prisiregistravusi visai kitu vardu, tik prasau nepykite, nenoriu buti atpazinta, todel pasislepiau po nauju nicku. man is tikruju labai sunku... esu jautrus zmogus, ir asaros man na, ne kasdieninis, o savaitinis ivykis. mano vyras (mes gyvename kartu beveik 4 metus, nesusituoke, taciau jau planuojam vestuves po truputi) pastaruoju metu labai daug dirba. toks yra jo darbas, ka padarysi. butent dabar jis uztrunka kiekviena diena po darbo ir grizta pakankamai velai. taip budavo visus metus spalio - lapkricio menesi, nes jo darbas yra toks, kad butent siais menesiais buna didziausias darbo kruvis metuose. ir kiekvienais metais siais menesiais jis grizdavo tikrai velai, taciau nieko blogo anksciau negalvodavau. o dabar pasidare keista - sirdy pradejau kazka negero galvot, ir be abejo, apie neistikimybe. draugystes pradzioj esam vienas kitam prisieke, kad jei atsiras kita ar kitas, mes susesim ir ziuredami vienas kitam i akis, nors ir kaip tai butu sunku, ta pripazinsim. susitarem, jog busim saziningi. vakar as paemiau jo telefona ir radau sms nuo "Dia" (nesuprasi, vyras ar moteris, ji megsta trumpint vardus, pvz marius - ma, gintaras - ginta). taigi, Dia rase: "labukas. uzleksi?" o veliau mano vyras skambines tam ar tai "Dia". tai buvo dar jo darbo laikas. kaip jus merginos, galvojat - ar gali vyras vyrui rasyt "labukas"? nu netikiu nei uz ka!!! ir kiekviena diena jis dabar grizta veliau. sako, kad darbe buna, ir as linkusi juo tiketi, juk tai ne pirmi metai tas pats per pati. kai paskambinu jam jau po darbo, girdisi jo bendradarbiu balsai. sms jis atrasinet nemegsta, geriau skambina. ir kai as jam rasau - kada grisi, ar tu dar darbe, jis atraso laaaabai retai. nebent as parasau is eiles kokius 5 sms. ir dar vienas dalykas. viena vakara jis su draugu nuveze vienam zmogui kompiuteri. buvo paemes ji taisyt. o vakar randu to jo draugo sms, rasyta mano vyrui butent ta vakara - ei, uztenka, varyk namo. tai kaip cia suprast? jei abu kartu yra, juk sms nerasinetu! o tas draugas ji turejo parvezt i namus su masina. tai man iskyla vaizdas, kad mano vyras nuvezes ta kompiuteri, veliau nuvare pas kokia ten "Dia" ir su ja linksminosi, o draugelis sedejo ir lauke masinoj. nusibodo laukti, ir parase sms... na, kaip jums merginos, atrodo si situacija? ka man daryt? as visada tokiais ar kitokiais atvejais aiskinuosi - pasisodinu ji, padarau izanga, kaip man svarbu, kad butumem saziningi, taciau sirdyje turiu neramuma, kuris man trukdo gyventi, ir pasakau savo beda. ir patikekit, visada buna taip, kad as prisimasciau kazkokiu nerealiu istoriju! po to kai jis man paaiskina, visada net man paciai pasidaro aisku, kad as per toli savo vaizduote paleidau. gal galite pasakyti, kaip sios smulkmenos - 1 sms nuo "Dia", 1 mano vyro skambutis, 1 draugo jam rasyta sms jums atrodo? gal as vel per toli nuvaziavau?
taip sunku, kad negaliu, rodos, paskesiu asarose... su siuo zmogum isivaizduoju savo ateiti, savo vaikus, savo seima, savo visa gyvenima... jis yra saziningas zmogus, ir seimoje aukletas puikiai, jis nera linkes i tokius nuotylius, ka as dabar itariu, jo charakteriui butu tai nebudinga. niekada jis man nedave jokios pagristos priezasties ji itarti turint kita, anksciau prispaistydavau pati kazko, tai jis sugebedavo mane nuraminti, paaiskinti. viso labo per musu beveik 4 pazinties metus gal kokius 3 kartus buvo pokalbis apie tai, kai as pasiknisdavau jo telefone, rasdavau kazka, mano manymu, itartino ir prisigalvodavau, kad jis man neistikimas. paskui jis sugebedavo man viska kuo puikiausiai paaiskinti, kad tas telefonas yra mano draugo, ar nedradarbio, ar dar ko nors, ir laikui begant, as pati tuo isitikindavau, nes atsilipedavau tam numeriui skambinant, arba nusirasius ta numeri, surasdavau priezasti paskambinti - pvz. "mantai, mano vyras iesko dokumentu segtuvo, kazkur paliko, tai mes abu dabar per visus jo draugus skambinam. kartais ne pas tave?" aisku, paskui ir mano vyra pasiekdavo zinia apie mano sitas nesamones, bet kadangi viso labo tai buvo kokius 3 kartus per 4 metus, tai negalima sakyti, kad as pastoviai itarineju ir ji taip varginu. na, jis nesijaucia mano persekiojamas, nes as dazniausiai viska darau moteriskai gudriai - kad jis nezinotu arba nesuprastu.
mielos supermamietes, gal galit pasidalinti savo mintimis siuo klausimu? man labai reikia jusu minciu, jusu patarimu, jusu palaikymo... nenoriu pasakoti apie tai draugems, kad toliau gyvenimo eigoje jos man to neprimintu, neprikaisiotu, jei ir is tikruju ivyktu kazkas panasaus, kad jos nesakytu - "o atsimeni, tada kaip buvo? as tau ir sakiau...._ tiesiog apsidraudziu, kad nereiketu aiskintis be reikalo, kad visada galeciau apginti savo vyra pries visus, kad pati neiduociau kitiems ginklo pries ji... nezinau, ar suprantamai as cia paaskinau, taciau jei galite, pasakykite, ka jus galvojate ir ka daytumete tokioje situacijoje....
zinau, tikrai neistversiu ir su juo pasikalbesiu...