Angeliukų mamos

kai mire Sofija ir as girdejau minciu, kad kas ten zino kaip ten butu pasibaige jei jinai butu maziau pazeista, gal butu neigali, gal mirtu po keliu metu ir butu kancia jai ir mums. Nei viena nelinkime savo vaikui kanciu, nei viena nenorime matyti jo verkiancio, bejegio, merdincio, todel tokius pasakymus kaip , " jis butu dar labiau kankinesis", arba " Dievas pasieme, nes jis myli ir zino geriau ko tavo vaikui reikia" skamba kaip netiesioginis spaudimas kuo greiciau iseiti is ilgesio ir liudesio, skamba kaip savotiskas priekaistas, kaltinimas egoistisku noru tureti savo vaika salia. Suprantu, kad ta gydytoja nieko blogo nenorejo pasakyti, tai noras nuraminti ir rasti kazka pozityvaus. Bet persasi isvada, kad geriau visi, kuriems gresia sirdies persodinas, onkologines ligos, nelaimes, kuriu pasekoje tampama visiskai neilgaliais , mirtu is anksto, nes juk kankinsis, netures vaikystes, jaunystes, netures ateities....O Dievo " stipri meile musu vaikams "mane irgi uzklumpa visada nepasiruosusia...Nei vienas perejes gyvenimo ir mirties riba negrizo ir napapasakojo kaip ten gerai, kodel tada kai kurie taip stengiasi itikinti tuo ko patys nezino. Neesu pries tikejima, pries pomirtini gyvenima, bet viskam yra ribos ir saikas...

Labai as cia negatyviai pasisakiau, atsiprasau...tau Edita is tiesu dabar galbut reikia bent kazko kas leistu nors siek tiek nurimti... O as kazkaip esu nepakanti tokiem pasisakymam is aplinkiniu puses, nors suvokiu, kad visi jie nori mums gero, bet va ima ir islenda tas kartelis, tas " nelyskit , nesakykit , jei nezinot", reik susiimti
Papildyta:


vienu vaiku bus visada per mazai jusu seimoje, kaip tu isivaizduoji ta susitaikyma?...tu judi i prieki , kas diena judi ir tikiu, kad dziaugiesi tuo ka turi, bet liudesiui tavo gyvenime dabar skirta" siemos nario" vieta su tuo vargu ar pakovosi, o ir ar verta. Tikriausiai nerastum nei vienos angelo mamos, kuri nenoretu savo angelo salia tureti, kuriai nenurieda asara, kuri nesustoja ir nepagalvoja kaip butu gerai atsukti laika atgal kaip viso sito kosmaro nebuvo. Ir , kad ir kaip graziai mes ismokstam gyventi susitaikysim su netektimi tik kai mirsim....

Uzuojauta Mano patirtis panasi,tik man buvo jau 38 savaite.....deja neteko susitikti su suneliu...... Bice labai gaziai parasiai.Paskaicius tavo mintis ,visada atrandu atsakymus i savo pacios klausymus.Na o rugseje tai tikra ideju meistre!!! As irgi nusiziurejau nuo rugsejes tai dabar tik kepu ir kepu,nors reiketu ir sustoti ,reiketu numesti kokius 5kg po gimdymo kur liko.Bet atvirai pasakius dar nesinori rupintis savo groziu Bandau ieskoti motyvacijos,bet kolkas dar nerandu savy jegu.......Geros dienos visoms mamoms

bice,aš taip pat kartais sureaguoju negatyviai į bandymus man ką nors paaiškinti,motyvuoti.tada galvoju,kad tik aš viena žinau,kas manyje darosi ir ko aš noriu.dar tik antrą mėnesiuką skaičiuojam,tai viskas labai jautru,sumaištis.kartais aplanko supratimas,kaip viskas yra iš tikrųjų,bet greit vėl viskas susimaišo.protas sako "kitaip jau nebus", o širdis negali to priimti.taip,kiekvienas šansas turi būti išnaudotas ir vaiko mirčiai nėra jokio pateisinimo.gal kartais pati ieškau už ko užsikabinti,nes aplanko tokia būsena,kai atrodo kad neišgyvensi.šiandien visą valandą kalbėjau telefonu su mama,raminau ją ir pasakiau,kad mes tik tada viską žinosim,kai būsim ten,kur dabar mūsų angeliukas.tik mes žinom mūsų šypsenos ir ėjimo į priekį kainą,kiekvienos dienos kainą,kai nuo ryto iki ryto slegia ilgesys,kad jis įeis,nusišypsos,apkabins.ir skausmo,kai žinai kad taip niekada nebus.gavosi kažkoks minčių kratinys,bet tokia maišalynė ir yra galvoje šiuo metu

mano darbas tarp ligoniuku ,tai tik saugumo sumetimais ,kad nepasigauciau kokio nereikalingo virusiuko


zadejau eit pyraga kept,bet kaip tingiu nusipirkau siulu tokiu voratinkliniu tai pradejau salika megzti bet ir pyrago noriu

Kitąkart sėdi ir pagauni save galvojančią, kad negali suvokt tokių dalykų, kad gali palaidoti savo Vaiką, Mamą....


Sveikos.
Nutilau truputį.
Tas Kūčių laikas mane žiauriai veikė... ašarojau, kalbėjau, mąsčiau.
dabar vėl dienos eilinės. Su liūdesio priemaišom. Su juoko dalelėm.
Mergiotės mano šaunuolės. Ieva gudrėja, vis labiau parėkauja , sėst nori, stovėt irgi, svorį auginam ( po kilą stabiliai užsideda . Tai kas būtų, jei iš abiejų (.)(.)maitinčiau? Po du priaugtų ). Miglė laukia nesulaukia kada galės daržan šiaušt, nes per atostogas neleidau. Su vyru pasipešam, pasirėkaujam, susitaikom, vėl pasipešam - įprastai ir tradiciškai viskas.

Rencius* - pasidaryk dvi liniuotes, nes moderatoriai leidžia turėti tik dvi - nubaus
Ir kaip jums čia taip gavos tas stebukliukas? - tyčiom ar netyčiom?

aciu kad perspejai ,tas stebuklas labai planuotas

Na sveikos, kad jūs žinotumėt kaip pavargau aš nuo savo vyro...... nebegaliu pykstamės kiekviena diena po kelis kartus ir aišku kaip visada onot jo aš kalta su juo jau normaliai nebeįmanoma bendrauti visai......... gyvena jis savo nuostabų gyvenimą atrodo, kad nei šeimos, nei vaikų nėra...... nežinau........ pavargau.............. kalbėtis tai jau visai nebeįmanoma....... nežinau iš kur aš tokį unikumą atkapsčiau..... tai daba "atsidžiaugt" negaliu


atleiskit mamytės, kad tik aš su savo bėdom ir pasiguodimais čia užsuku, kažkaip po tokių šeimyninių "idilių" trūksta kartais net noro kvėpuoti

tai as irgi tokia pat cia uzsuku kai noriu pasiguosti.O perskaiciau miilita tavo pasisakyma apie vyra,tai net balsu nusijuokiau,nes pati ka tik su savo brangiausiuoju apsipykau.Nu rimtai,ar tie vyrai visi vienodi ????? Va parejo is draugu ir 24val issitempe vaika i lauka,mat vaikas daugiau cia airijoj sniego nepamatys(ot nuostolis bus) nu vienu zodziu.......

Sveikos,

Milita, Dado pas visas visko buna... As ir kartais cia tai parasau kad oi.... O vyrai nebutu vyrai.... kaip Vaivos juosta jau rase... pasipesam ir vel judam i prieki...

sveikutes

tikriausiai, uzrasyta "Nojukas",buvom vakar taip grazu balta viskas

neturiu kada prisest prie kompo,su vyru nepasidalinam
liksim visai savaitei vienos,issiuncia musu teti i komandiruote,nezinau kaip cia mum seksis gal "guguot" nepradesiu kartu su panom
bet vienas geras dalykas-nereikes valgyt gamint

Labas, ai žinokit jau viskas......... kaltina viskuo kuo tik gali..... o skaudžiauisa, kad kaltina dėl dukrytės.............. lyg aš pati save per mažai graužiu, kaltinu................. tai jam dar negana............. pjauna be peilio.............. o taip skauda.................... norisi sustot ir pasakyt gana........................ nebegaliu......................... tik sūnelis laiko mane..................

Milita, - nė vienas vyras nėra vertas ašarų, gailėjimo ar dar kažko, jei jis geba skaudinti savo vaikų Mamą.. Vienintelis dalykas, dėl kurio nesinervuoju, tai dėl vyro nesąmonių, kvailysčių, priekaištų abejingumo. Turiu patį didžiausią tikslą - užauginti savo dukras. Ir jei panorėtų, galėtų eit į visas keturias puses, nepulčiau ir nestabdyčiau.
Esu įskaudinta. Buvo mano gyvenime vyras, kuris labai įskaudino. Ir verkiau. Ir po to karto sau prižadėjau, kad daugiau joks vyras manęs nepravirkdys. Ir laikausi to. Saviškis sunervina kartais, supykdo - žiūriu, rūstauju, akis primerkiu - bet neverkiu.


O išsišnekėt bandėt? kad ir išsirėkaut pradžioj. Paskui ramiau jau pakalbėt?

Neprisileisk negražių minčių.