Angeliukų mamos

sutinku ir suprantu, kad aplinkui gyvenimas vyksta toliau, nepaisant mūsų skausmo ir sielvarto. įskaudinti gali net ir ne mums pasakyti žodžiai. ir man neseniai buvo toks atvejis, kai žmogus pasisakė apie išėjimą,na, tiesiog kvailai. tačiau greit susigriebė, kad aš esu šalia. širdis sudrebėjo, tačiau nepykau. pamaniau, kad tai sako žmogus nepatyręs tokios netekties. ir kaip bebūtų, niekam nelinkėčiau to patirti, kad geriau suprastų mus, gedinčius. o mes turime teisę supykti, kalbėti arba nekalbėti kai to nenorim, liūdėti ir verkti kai tik suskausta. o kai jėgų atsiranda, ir nusišypsoti

Labas mamytes
Pritariu ,kad kiekvienam savo...zinau kad zmones kartais nesuvokia ka sako, bet kazin kaip mes elgtumemes tokioj situacijoj, jei nebutume angeliuku mamytes... negalvoju ir negalvojau niekada "kodel?kodel man?uz ka?del ko?", zinau kad taip yra ivyke, suprantu kad tai yra tiesa ir kad tai mano gyvenymas ir koks jis bebutu man jis yra brangus, dziaugiuos tuo ka turiu, beproto dziaugiuos kad turiu Smiltele, kad esu mama, dziaugiuos ka jauciu, ka matau pakelus akis i dangu... ka matau zvelgdama i jura... taip sirdis sustojus dukart ir nieko as cia nebepakeisiu, neisrausio to liudesio, ilgesio, o ir nenoriu...ir kaip tie zodziai is eil. susikaupsim ir gyvensim - tiktai skauda baisiai...
Zinau, mamytes, kurioms sviezus tas skausmas...kaip viskas baisiai atodo, as net neleidziu sau primint tu dienu, nesuvokiamai, neisgyvenamai, begalo skaudu ir manau visos pasakytu "nezinau kaip tas dienas isgyvenau" bet isgyvensit, ir po keliu metu bus geriau, nebus gerai, bet geriau - taip bus laikykites

tai as ko gero cia ir busiu ta kuri susilauke veliausiai .Kai gime pirmagymis man dar buvo 36,nors uz keliu menesiu suejo 37 Tai va ir suskubom su antruoju ,kad bent jau iki keturesdesimties suspetume.Na ,bet gavosi kaip gavosi.... O vakar taip sirdy suskaudo,mat pirma karta pamaciau per skypa vyro sesers dukrele, kuri gime ko gero ta pacia diena kai mano sunus mire Girdziu kaip ji krykstauja,o man tas krykstavimas sirdy kaip su peiliu veria.Ziauru!!!!Gerai kad mus skiria 6val kelione lektuvu,ir ne taip daznai galim matytis.Ir siandien ryta man atmerkus akis ta mergyte stovi pries akis....

Liūdesys ir vėl į mūsų skyrelį užslinkęs. Taip norisi paguosti, kažką įkvepiančio pasakyt, bet visos žinom, kad žodžiai vistiek telieka žodžiais. Vistiek galiausiai pasiliekam vienos su savo sopančiom širdelėm. Su ilgesiu ir meile savo vaikams

Aš anądien įlindau, Žiežuliuk, tavo puslapin.... skaičiau skaičiau skaičiau.... verkt pradėjau.. paskui palengvėjo.... nu bet ir sugebėk taip rašyt...

kad pravirkdžiau tai negerai, o kad palengvėjo - džiaugiuos. Rašydama ir pati dažniausiai žliumbiu, o po to lyg akmuo koks nusirita. Gerai, kad turiu kur išsikraut. Visos mes turbūt turim savas ramybės oazes.

sveikos, mielosios .
kažkaip prigęso mūsų puslapėlis. tikriausiai liūdesys užvaldė . savaitgaliai sunkiausi, kai nerandu sau vietos namuose,kuriuose dar visai neseniai buvo viskas kitaip. rytoj du mėnesiukai .o visgi laikas eina... džiaugiuosi už tas, kurios išgyvena gražių, džiaugsmingų akimirkų. mokausi iš jūsų. tiesiog matau, kad sielvartą galima išgyventi ir su juo būti. paskutiniu metu daug stengiuosi būti su mažuoju, džiaugtis juo ir kartu su juo. ir net padūkti sugebame
geros dienelės visoms ir vilties spindulėlių

p.s. o vistik tas magiškas skaičius 40 gerokai pristabdo. ar ne?

Laba dienele visom mamytem

Editul, puslapukas musu banguojantis ir nuotaiku,ir aktyvumo prasme. Savaitgaliais cia visada rameliau. Bet zinoma gali buti, kad ir liudesio siuo metu daugiau, to skausmingojo liudesio, pirmuju dienu, pirmuju, menesiu, pirmuju metu... Dziaugsmingos akimirkos ateina po kurio laiko, is pradziu duksti su vaiku nes bijai uzsidaryti savyje ir prarasti ta laika su juo. Duksti ir suvoki, kad geriau butu dabar kur uzsidaryti , kad nieko nematytum ir negirdetum. Paskui tas dukimas pasidaro nebe toks " dirbtinis", o viena diena suvoki, kad tu pati to nori, kad juoke tavo tikras dziaugsmas. Tie perejimai kartais ryskus ir sukelia savu jausmu, kartais nepastebimi. Is karto po netekties buna visiska tustuma su visais savo neigimasi dalykais, spengiancia tyla, visisko vienisumo pujuciu, juoda neviltimi. Kuri laika net neprisimeni, akd kazkada buvo kitaip... Veliau atsiranda padalinto gyvenimo pojutis i dvi dalis: gyvenima pries ir gyvenima po. Gyvenimas pries tai sapnas, kur viskas kas buvo nesklandu isnyke, kur noretum grizti, net jei reiktu velniui siela parduoti, gyvenimas po kol kas viena juoda skyle, sedi joje kartais nelabai suvokdama kokiu budu patekai ir is vis ar tu cia esi, tikedamasi, kad ir tai tik sapnas...Su laiku tos ribos neisnyksta , bet pasikeicia po ir pries gyvenimo pujutis, gyvenime po atsiranda tu nedrasiu dziaugsmo akimirku. O kazkada tu tiesiog vel gyveni nebedalindama gyvenimo...Bet kol pati neaiteisi iki tu ribu tol musu pasisakymai bus tolimi ir ne visiskai itiketini. Bet prisidedu prie visu sakanciu, kad gyvenime net ir po tokiu netekciu dar buna dziaugsmo vienos atranda save naujoj motinystej, kitos rankdarbiuose, trecios, dailej ar muzikoj. Tu galimybiu saviraiskos labai daug. Todel jei 40 skaicius labai stabdo naujam vaikiukui nesijausk kaip nepilnaverte, kuri teisingai gyvenimo nesuplanavo, nepasilikdama " rezervo" dar vienam leliukui. Is kitos puses ziurint jei noras is tiesu labai didelis ir organizmas leidzia tai 40 , akd ir pristabdo, bet manau nera riba. Mano dvi pazistamos susilauke savo stebuklu 41 ir 43 metu, abi su gretutinem rimtom ligom, abi nestumo metu operuotos. Vinos mergytej geguzes menesi bus metukai, kitos bernukelis rugpjuti sves savo pirmaji jubilieju. Taigi 40 samoningai stabdo, bet tai ne riba

Tuo paciu noriu pasidziaugti musu apvalejanciom . Kuo geresniu emociju jums

Ir sveikinuosi su naujom liudesio draugem. Kuo ramesniu pirmuju zingsniu per sita patirti

Bona pari atsakau i tavo klausimuka nesusalau, Norgeje tik - 10. Tiesiog metu pradzia daznai buna intensyvesne-daugiau darbo, net sefai reiklesni . O ir siaip stengiuosi kuo daugiau laiko su savo pupa praleisti, nes dabar jau jinai jo isisreikalauja graziai manipuliuodama . Buvo labai maloniu, kad pasigedai

silciausi linkejimai is Oslo visom mamytukem

P.S mes begam su Amelija i vaiku meno muzieju, ten sekmadieniais kelias valandas dailininkas su vaikuciais uzsiima, piesia, lipdo, klijuoja. speju, KAd mano pinciuki patiks

Mane stabdė 31 . be reikalo, aišku, bet vis tiek, žiūri į tuos skaičius.

o aš šiandien bandysiu iškept labai išgirtą šokoladinį pyragą. Jei tikrai gausis toks, kaip aprašyme, pasidalinsiu su jumis

Labutis.

sveikinuosi tokią gražią dieną. liūdna, nes esam visi sergantys ir saulute gėrimės per langą.
Bicė- kaip pasiilgau Tavo postų... smagu kad mus aplankei
o aš gal ir nenormali, bet dėl vaikiukų gimdymų į savo metus nežiūriu . man būdavo svarbiau, ką mano širdelė šneka.
sveikatėlės į finišą kopiančiom .
visom mažom princesytėm
mamytėms linkiu pasidžiaugt tokia gražia dienele

Žiūrėjau dabar pro langą - dangus visom vaivorykštės spalvom mirga , saulė lig išprotėjimo raudona...

gražu tikriausiai Ten mūsų vaikams.........


Mūsų....o ne su mumis jie......