QUOTE(zibba @ 2014 03 17, 13:06)
Tai, kad beda, ta kad as numanau , ka tai reiskia , bet labai bijau apie tai net kalbeti, nes liecia mano mazaja dukryte . Tikriausiai is jusu mano pasamone tikisi, kad pasakytumete , kad viskas bus gerai.
O as sapnuoju jau antra karta, kad ji krenta . Pirmas sapnas , kad zemeje atsiverus duobe ir joje ikrito , o as is virsaus mačiau , kad guli nekrutedama . Labai bloga ant dusios buvo ir sapne ir atsikelus kuri laika.
O vat neseniai buvo, taip, kad dar nemiegodama , tik ziuredama teliko , kazkaip staigiai prisnudau keliom minutem , o per jas sapnavau , kad stovim su vyru ir mazaja ant auskto kalno, kur yra daug laiptu , o apacioje kelias su pravaziuojanciom masinom . Vyras nieko blogo nesitikedamas pastume mergites dviratuka nuo tu laiptu , ir ji nudardejo , o as ant vyro saukiu ,,ka darai!,, ir staiga atsibudau is to siaubo .
Sapnu reiksmese skaiciau , kad nieko gero sapnuoti kai krenti i duobe .... labai bijau, nes dazniausiai buna, dukrai susirgus ir atsigulus i ligonine , sapnuoju labai blogus sapnus , bet ne apie duobes.
Taip, visi mes tos ramybės ir paguodimo dažnai norim

Sunku ką ir pasakyti, nes visi mes kitaip sapnuojame, bet paguodimui galiu pasakyti, kad esu sapnavusi ir baisesnių sapnų, kurie ypatingai sukrėsdavo, bet niekieno mirties nebuvo. Kritimą esu tik vieno žmogaus sapnavusi, jis buvo mano grupiokas, tai kiek vėliau po to sužinojau, kad jis norėjo nusižudyti (bet ačiūdievui nenusižudė). Manau labai gerai tai, kad jūs nemanote sapne, kad ji mirė, tik matote kaip guli duobėje.
Dėl antro sapno, tai irgi nenorėčiau kartu su jumis tikėti, kad jis kažkoks labai lemtingas, gal labiau tai reikštų, kad vyrai nėra ta tikroji stiprioji lytis ir jis labiau supergyventų, jei vaikui kas nors atsitiktų netgi nei jūs. Gal jūs pamatėte emocinį vyro silpnumą, kas liečia vaikutį.
Aš anksčiau labai bijojau savo tokių panašių sapnų, labai panikuodavau, taip pat panikuodavau, jei matydavau, kad mama man jau rengiasi savo blogus sapnus papasakoti, nes irgi linkusi sapnuoti labai reikšmingus sapnus, bet po paskutinių įvykių esu ramesnė. Aš imu tikėti, kad mes galime pakeisti galbūt nulemtą likimą, kurį parodo sapnas, tik turime neišsigąsti sapno, o mėginti jį pakeisti realybėje ir dėkoti už gautą informaciją. Jei manome, kad susapnavome, kad kažkas labai blogo nutiks vaikui, tai žiūrime į situaciją. Gal vaikas sirgalius? Ką aš darau, kad jis toks nebūtų? Juk ligos nugalimos. Ar jis sveikai maitinasi, ar jo gydytojai tikrai patys geriausi, ką galima pakeisti, kokių būdų galima rasti kovoti su esama liga? Ir t.t. Aš giliai tikiu, kad aš taip jau išgelbėjau vieną ligonį, nes labai aiškiai buvo išsapnuota jo mirtis. Nuo to laiko jau praėjo 9 mėnesiai, o jis gyvena! Aš griebiausi jo inkstų ir kepenų, atlikome valymus kiek tai buvo įmanoma ir žmogui geriau, o tai juk labai svarbūs organai.
Linkiu jums sėkmės. Jei manote, kad kam nors šeimoje kas nors gresia, tai įtempkite mąstymą ir galvokite kurioje vietoje labiausiai gali grėsti. Mes galime daug, o gal net viską, bet turime veikti, turime kažką keisti. Viena pažįstama dar šiandien būtų gyva, jei būtų tikėjusi savo sapnu. Ji žinojo, kad jos darbas labai pavojingas, bet nedarė nieko, atseit tik buvo atsargi. O juk galėjo kažką sugalvoti, pasiimti biuletinį artimiausiam laikui, viskas juk įmanoma. Sapnas buvo labai aiškus, kai šaukia pas save mirusysis. Deja, ji turbūt taip smarkiai tuo sapnu nepatikėjo, nors ir buvo tą sapną įsiminusi, papasakojusi jį mamai. Po 7 dienų sapnas išsipildė, ją nužudė dėl jos darbo. O juk ir laiko pakankamai buvo duota, kad žmogus kažką sugalvotų. Ir tokių istorijų žinau ne vieną, kai galima realybėje išvengti bėdos, kurią rodė sapnas

Aš tuo tikiu. Žiūrėkite, gal ir jums bus naudinga tuo tikėti