Gal padėsit ir man su sapnais, nes šiąnakt sapnavau du košmarus, labai ryškius
1. Sapnuoju, kad aš, mano mama ir vaikutis labai mažulytis, berods (mano, bet nė vienas iš mano realiam gyvenime turimų) važiuojam į kaimą pas močiutę. Aš vairuoju, mama sėdi šalia auto kėdutės gale. Ir vairuoti man labai lengva, kad net knygą vietomis paskaitau (šiaip esu išsilaikiusi teises prieš 2 mėnesius ir realiai vairuoju dar ne ypač lengvai, nebijau, bet kažkaip vistiek nesijaučiu kaip žuvis vandeny gatvėj), o mašina mamos. Atvažiuojam į kaimą, jau yra tamsus vakaras, abi laimingos vaikštom, mama neša mano vaikutį ir staiga užsiplieskia mašinos lempos. Mama pradeda šaukti, kad paliktų ratus ramybėje, tada kažkokio vyriškio siluetas peršoka mašinos priekį ir artėja prie mūsų, šviesa plieskia man į akis , todėl ne kaži ką matau. Jis artėja prie manęs toks, kokie aš įsivaizduoju turėtų būti žudikai-maniakai be emocijų, labai stiprus ir norintis padaryti kažką labai blogo, pastumia mane ir griebia mano mamą su vaikučiu. O aš jam spiriu iš visų jėgų, dar dar kartą, jis atsisuka ir jaučiu tokį bjaurų šalčio jausmą, lyg viskas būtų baigta.
Po tokio sapno atsibudau labai išsigandus, net miegančio vyro glėbys negelbėjo, bet užmigau ir vėl.
2. Antro sapno atsimenu tik nuotrupas. Sapnuoju mokyklos laikus, kurie visai neseniai buvo, kad mano klasiokė, turi neįgalumo pažymėjimą (realiai ji sveika kaip ridikas, vis susitinkam sporto klube), bet negalios nesimato. Jos mama turi 3 vaikus (iš tikrųjų 2), ir mano klasiokė, kuriai mano sapne kokie 14 metų (realiai 23) paliekama prižiūrėti sesės, kuriai kokie 9 metai. Klasiokei nusisukus tą mergaitę pagrobia ir išprievartavę numeta ralio trasoje. O aš kaip filmą žiūrėčiau. Tą mergaitė guli trasoje, žiema baltas sniegas, iš nosies bėga kraujas, kelnės kruvinos, bet gyva. Atlekia autobusas (tas seno modelio IKARUS) su keliais žmonėmis ir ją pervažiuoja. Viskas aptaškoma krauju, autobusas suka į šoną ir įlūžta lede. Įguloje esantis senukas ramiausiai nuskęsta, jis tiesiog nesigelbėja laukia, kol paskęs, kiti 3 vyrukai išplaukia į krantą ir verkia. Po to sapnuoju, kad visi laikraščiai rašo apie mano klasiokę ir jos šeimą. Kad buvo negalima palikti neįgaliam vaikui prižiūrėti savo vaiko... po kelių mėnesių vėl mano klasiokės foto laikraštyje, parašyta, kad po nelaimių ateina laimė ir ji laukiasi vaikučio, man beskaitant tas laikraštis "pasensta" ir aš perskaičius sakau draugei, kad va niekas negalėjo numanyti, kad to vaikučio nebus - mergina persileido. Ir mes su mama važiuojam mašina, aš vairuoju ir reikia važiuoti į labai aukštą kalną, o visur eglės į žemę įsmukę.
Tada sapnuoju, kad įsimyliu vaikiną, kurio akyse nesu mačiusi realiam gyvenime, ir kuris sapne vairavo tą autobusą. Mudu vis susimirksim ir susitikinėjam skaitykloje. Tik kai aš ištaikau progą pas jį išsprukti, skaitykloje pilna žmonių ir ateina mano vyras, dar yra vienas mano draugas. Sėdim mes taip: aš, mano draugas ir tas vaikinas vienoj stalo pusėj, vyras kitoj, skaitykloje yra daugiau žmonių ir labai daug knygų. Mano draugas sako, mano vyrui, kad taip žiūrėdamas akis į mane pražiūrės ir nereikia taip nesveikai įsimylėjus būti ir mane apkabina, kad atseit mano vyras nuleistų garą, ne jo vieno aš esu. O aš pajuokaudama sakau, kad tuoj tas pats kaip mano vyrui nutiks tam mano draugui jeigu čia glaustysis, o jis sako, kad tam vaikinukui (pas kurį aš ten ir sliūkinau) manęs tikrai neduos, nes jis į visokias aferas įsivelia. Tada mane vyras iš nugaros apkabina taip savininkiškai, o aš žiūriu tam vaikinui į akis. Ir prabudau taip.