Manau, kad taip. Davė 98 proc., kad nesikartos. Mėnesio dar nėra, matyt dar ilgai bijosiu lankstytis.
Tachikardija buvo tipinė supraventrikulinė, įgimta, AV mazgo, nors man pats pojūtis buvo panašesnis į širdies plazdėjimą. Dėl to nustebau, kad tipinė.
Padėdavo verapamil. Priepuolio metu visą krūtinę surakindavo lyg replėmis ir širdis drebėdavo, atrodydavo, kad netolygiai. Po 40 min krūtinę atleisdavo, tačiau širdis pereidavo į lab. tankų plakimą. Po valandos nuo priepuolio pradžios fiksuotas pulsas kardiogramoje 240. Nžnau, koks jis galėjo būti priepuolio pradžioje nepradėjus veikti verapamiliui. Galima tik spėlioti, nes niekada greitoji pagalba taip greitai neatvažiuodavo.
Dabar visai kitaip jaučiasi širdis.
Kiek skaičiau, jei yra supraventrikulinės tachikardijos, dažni atvejai, ypač Kento papildomo pluošto atveju, kad vienąkart įsijungus tam pluoštui, po to kartosis kaip užsukta karuselė.
Tokius priepuolius sunku pagauti. Jokiu holteriu dirbtinai jo nedrįsčiau išsišaukti, nes jis per daug baisus. Vykti priepuolio pradžioje į ligoninę neįmanoma, nes gali tik sėdėti vienoje vietoje ir laukti, kol suveiks vaistai. Atvykusi greitoji ne visada puola rašyti kardiogramą, o reikėtų.
Priepuolio metu nepykindavo, nedusindavo.
Na, man ta pati situacija.Pulsas būdavo 254, labai bijodavau, greitosios nekviesdavau, nes kol ji atvykdavo man būdavo pasibaigęs priepuolis, širdis plakdavo gražiai ir tvarkingai, sakydavo, kad prisigalvoju ligas ir panikuoju.Bet pakeičiau kardiologą ir jis pasakė, kad nebijočiau, uždėjo Holter monitorių, paprašė, kad pasprotuočiau kaip reikalas su juo, aš tą ir padariau, užfiksavo 260 k/min.Padarė RDA, kolkas niekas nesikartoja.Tik ekstrasistolės būna.
Jauciasi zvaliai,suretejo ir issilygino pulsas,ar tebera aritmija,nezinau dar.....
ir kaip gyvent su tokiu pulsu
Man paciai buna pasoksta iki 130.
