Kaip pamiršti neištikimybę?

Kodėl aš jumis turėčiau netikėti? Tikiu! Ir, net džiaugiuosi Aišku, man, kaip SM senbuvei kyla klausimas, ar pirmas oficialus vyras, kiek metų jums ir jūsų vyrui... bet, neatsakykit į tuos klausimus, nereikia. Tikrai džiaugiuosi už tokias šeimas. Ir, tokie dviejų žmonių santykiai man yra siekiamybė.

Tik, dabar sakykit: štai gražus jūsų pasaulis, gražūs jūsų santykiai, ir bac... vyras turi kitą. Tebūnie. Meilė/nemeilė, priežastys ar dar kažkas. Bet, faktas. Jis turi kitą. Koks pirmas jausmas? Atleidimas? Džiaugsmas? Garsenybių, rašytojų eilėraščiai, citatos? Dvasingumas? Kassss?? Kokia pirma mintis??? Ar to gražaus pasaulio dūženos? Skauda? Ar neskauda? Bent, trumpam įsivaizduokit, ir atsakykit, sąžiningai. Kas būtų?



Nu, kaip čia jums pasakius Žinau. Ir, net gyvų tokių žmonių žinau. Tiesa, dauguma iš jų sutikau kai buvau -niolikos, nes nu tai vaikiški žaidimai. Kai prasideda rimtas gyvenimas, nuo kurio priklausai ne tik tu pats, bet ir kiti aplink tave esantys žmonės, mano galva tokios nesąmonės turi baigtis. Asmeninė nuomone



Apie kokį Pagundų skyrelį jūs čia vis kalbat?



Nu va, ir aš nesuprantu. Jei yra jausmai, kurioje vietoje yra neištikimybė?



Nežinau jūsų istorijos, bet atrodo liūdesys kažkoks ir skausmas kalba. Žinot pasakysiu, kaip kažkada man, mano mamytė man pasake: kai vieną dieną sutiksi žmogų, kuris tave myli, pamatysi iš tiesų, kas yra meilė ir kaip elgiasi iš tiesų tave mylintis žmogus Linkiu stiprybės, nepavargti laukti



Manęs ne. Aš su jumis sutinku.

o kaip idomiai diskusija pasukta, OK padiskutuokime religijos plotmeje.

Jei gerai pamenu, pataisykite mane jei klystu, kad niekas cia esanciu, tame tarpe ir as nesame parase, kad neistikimybe yra ne nuodeme.

Nuodemei, pasiteisinimas yra. Maza to, ji pametejo Dievas "Zmones yra ne Dievai, todel ir nuodemingi" Jus, preteduojat i Dievo vaidmeni? Ar ir ir jus nuodeminga? Kitaip, jus busite apkaltinta pirmuoju is devyniu nuopoliu - PUIKYBE.

Velgi, kas is cia rasanciu, kuri buvo neistikima, neprisiima kaltes? Nepamenu, gal priminsite, galaimai as ka praleidau.

Kodel silpnumo teisinimasis, ne silnumo, o nuodemingo zmogiskumo. Mes visi turime poreikius, kurie turi buti patenkinti, jei juos netenkina namie, zmogus gali neatsilaikyti pagundai, kai juos pasiulis patenkinti kiti. Kaip toj maisto parduotuvej isalkusiam.

Suprasti kodel ivyko ta nuodeme, turi ne vien tas kuris nusizenge. Nusizengimas yra tik pasekme, o reikia dar pasalinti ir priezastis, kurios itakoja nuodemes atsiradima. Deja, atsiradimas nevisada yra kaltininko inspiruotas.

O kam ta nuodeme mazinti? Lygiai taip pat, o kam ta nuodeme sureiksminti?

O as jums irgi uzduosiu, kalusimelius.

*Visi kirkscionis kiekviena diena, bent jau turetu taip butu, kartoja kasdienine malda, kur yra tokia fraze „Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams“. Ar visi suvokiam, kad taip kaip atleidziame mes kitu nuodemes, taip bus atleista ir musu.

** [B]Neteisk ir nebūsi teisiamas. Arba, neteisk jei nenori būti teisiamas. - Ar zinote uz ka busite teisiamos. Pasufleruosiu, uz PUIKYBE, nes manotes, kad esate Dievas, arba abejojate Dievo teismu, kuris yra teisingiausias.

*** Ir siaip, klausimas pasvarstymui. Sakoma, kad Dievas siuncia zmogui isbandymus, Dievas net savo sunu Kristu bande, leido setonui gundyti, kad patikrintu jojo stiprybe tikejime. Tai gal ta neistikimybe buvo Dievo siustas isbandymas jums, jusu tikejimui, jusu seimai?

( Jei ka as ne religinga, esu agnostikas)

1. Man nereikia, kad man butu atleistos nuodemes, kuriu as pati sau niekada neatleisciau. Todel nemanau atleidinet kitiems to, kas jau perzengia ribas. Tegu Dievas atleidzia, tai jo reikalas

2. Teisti. Kartais ne tik teisti reikia bet iir ivykdyti nuosprendzius, tai pareiga.
Blogiui geriausia padeda geru zmoniu pasyvumas

3. Dievas mums pastoviai siuncia isbandymus, deja sutuoktiniui tokia galimybe nenumatyta. Jei jis siuncia isbandymus, tai jis jau velnias.

Na ir... visuomet paliekama viltis, bet ne tokiems kurie nesugeba pasiaukot ir derasi lyg turguje.
Pasisnekejau su antra puse apie mano neistikimybe kaip galimybe.
Sako... as tiesiog tikiu, kad to padaryt negaletum juk tu ne tokia. Jei galetum, tai reiskia, kad nieko tikro nera. tada kokia nauda is atleidimu?
Taigi svarbu koks pagrindas tarp zmoniu

Man 46 metai, vyrui 54. Kartu 27 metai, sunui 26 metai. Is ju 2 metai su vyru gyvenome skyriumi. Per tuos du metus, vyrui buvau istikima, tai mano pasirinkimas, vyras gi nevenge draugijos. Vadinasi, bendri 25 metai.

Man nebutu malonu, jausciau liudesi, gaila butu musu dvasinio artumo, kuri branginu, man yra didele vertybe su vyru kalbetis be uzuolanku, ka jauciu. Galvoju, kad isiskyre mes to neprarasime, bet tai kad jis manimi nepasitikejo, nepasidalino isgyvenimais, slepe juos, mane glumintu... Kita vertus, kartais zmonems reikia laiko susivokti savyje, savo jausmuose, su kitais jie pradeda pokalbi, kai jau patys zino ko nori, yra apsisprende. Gal todel jis delstu su manim kalbeti.
Paklausciau jo ar tai rimta? Pries atsakant, paprasyciau manes negaileti, o sakyti tiesa, kokia ji be budu. Tiesa pasakius, nenoreciau, kad vyras pasiliktu su manimi is gailescio, pareigos jausmo, ar siaip draugiskumo, jei jis myletu kita moteri.

As istiesu myliu savo vyras, myliu ji taip, kad neziurint i savo netekties skausma, gebeciau rasti skyrybose pozityvuma - man svarbu kad vyras, mano vaiko tevas butu laimingas. Jei bus laimingas jis, as sugebesiu susitvarkyti su savo asmenine netektim.

Kaltinti, ji, kad jis nustojo mane mylejes, o kokia prasme tame? Ne jo kalte, kad as ji myliu, ji gi manes to neprase, tai mano jausmai kuriuos jauciu, jis gi nenesa uz tai atsakomybe, jei as negaliu iskarto nustoti myleti.

Jei tai butu tik siaip, nuotykis-akimirkos silpnybe, pasiraukius savaite atleisciau, na gi turiu as irgi paglostyti savo EGO, patenkinti "peliuko kerstu" savo puikybe. Bet jam to nesakyciau, kad atleidau, patampyciau ji uz meskeres, lai "isperka krauju" savo kaltes, o ispirkimo budus as sugalvosiu... Pradziai tures isvalyti ir sutvarkyti visa mano suvirinimo iranga, nes as neprisiverciu

Buvo laikas, kai as masciau, jei liga atsinaujins, pasiulyti jam, isitaisyti meiluze. Vyras supykes apvadino durne. O as svarstydama sia minti, ismasciau, kad is mano ir mano vyro puses butu kiaulyste, naudotis zmogumi kaip daiktu, kad patenkinti savo reikmes. Kita vertus, bandziau save pateisinti, kad man mirsiu, mano vyras tures artima zmogu. Cia siaip, mintys garsiai, mirti as dar kol kas neketinu.
........
** Sakot jauni, kad jauni negali finansiskai islaikyti dvieju seimu. Bent jau ne daug niolikiniu mokiu rasime. Kaip tik daugiau pasitaiko, kai zmones pasiekia jei ne vidine, tai fizine branda. Pirmos zmonos yra brangios ir jaunos meiluzes yra mylimos. Vienos sielai, kitos kunui. Pvz. Vienas iz ju ATA rusu aktorius Zolotuchinas.
.....
*** O man yra keistas, termino BESALYGISKAS panaudojimas tame kontekste. Isiskaitykite BE SALYGU. Vadinasi myli ne todel koks yra, o todel kad aplamai yra. Vadinasi, neistikimybes faktas, neturetu itakoti zmogaus kuris jaucia besalygiska meile, nes jis myli zmogu vien todel kad jis yra, jam nekeldamas salygu.

Tai aisku, pasiteisinimai nuodemes fakto nepanaikina. Na, yra nuodeme. yra. silpnumas.
Ir kas toliau

"Kaltinti, ji, kad jis nustojo mane mylejes, o kokia prasme tame? "

Nezinau, bet as savo antra puse pasizadejau PIRMIAUSIA SAU myleti iki mirties. Ir nesuprantu kokia psichine liga man turetu uzeiti, kad negaleciau to daryt?
Tai kodel kitiems zmonems yra problemos?

Jei zmogus negali prizadet jausmu visam laikui, tai jam pasiulyciau juos pasilaikyti sau, nes man ju nereikia. To niekada nesplepiau.

Manau, kad tai sazininga.

manes tai nekraupini. as tai isvsi atsisakau tiketi, kad yra istikimu zmoniu. jus svarstot siauraja prasme - neistikimybe tai lygu lova. man neistikimybe prasideda nuo minties. (Mintyse, ir tik mintyse, ivyksta didziausios pasaulio nuodemes. O.Vaildas)
taigi...bet tokiu atveju, ar reikia tos istikimybes, tokios? argi paversi zmogu vos ne psichiniu ligoniu, liepsi jam tramdyti net mintis? ar to reikia?

vat man isdavyste yra baisiau uz neistikimybe, cia istisa filosofija. bet jau vel pasipils sarsalynas del savoku. galima bunant neistikimu, zmogaus visgi neisduot. (sventvagiskai skamba, ar ne? ). kitas variantas. galima buti istikimu, ir isduot. dar variantas. galima buti neistikimu, ir isduoti. (vat siuo variantu visi ir tiki, daugumoje.) o as tikiu, kad egzistuoja ir pirmasis...


klausimas, kurio K2 nesuprato, buvo toks: kodel tie istikimieji palieka sau teise moralizuot neistikimuosius? ir tai pastebima tik sios dorybes/ydos sferoje. kitos dorybes/ydos niekad nera priespastatomos i tokia itampa. tarkim pavydus/nepavydus. as gi neinu i skyreli "Pavydas/pavydus sutuoktinis" ir netalzau ten visu pavydziuju... bet i Pagundu skyriu , oho, kiek doruoliu susirenka pasitalzyti...sakau, gal istikimybes tad laikomasi pro sukastus dantis ir taip liejama ta tvatinanti kitus energija?

Limcaca,
nu gi yra toks Pagundu skyrelis. keista, kad nezinai. gi senbuve esi.


Moonte,
del dvasines neistikimybes as net labai sutinku, kad tokia gali buti. yra juk terminas "meiluziai be sexo", arba "virsutines dalies meiluziai/draugai". deja, net tokia, dvasine neistikimybe, kur "tik" pokalbiai, toks intymumo siekimas su kitu, skaudina teisetasias puses...

visokiu situaciju yra, bet neistikimybe dazniausiai santykius padaro neimanomus jau. bet buna ir sutvirtina, kaip deep atveju. bet ar ilgam? deep, bet tu lygtai ir toliau pasvaiksti apie savo pagunda? ar as neteisus? ir nebus taip idealu visada su vyru. bus dar krizeliu. ar ir vel nenuvarysi paguodos pas pagunda? cia viena parasys, kad as tave persekioju . bet istikruju dziugu del jusu, kad ir vel atradot save. ir linkiu nepamesti vienas kito
Papildyta:


dazniausiai santykiai nutruksta po neistikimybes

dauguma ir nevengia tokiu susizavejimu. tik pasiteisinimas, kaip atsiduriau lovoje, net nesuprantu.

Tikrai nesvaigstu ,kodel taip galvoji?Nes bendrauju pagundu temoje?Paskaityk tada ten mano zinutes,nei vienos nerasi ,kur as svaigstu apie pagunda,jau senai to nera,nuo pavasario,berods .
Jei tu galvoji,kad as del krizeles nusukau i sona,tai labai klysti,KRIZE pas mane tesesi nevienerius metus,paskutinius 3 menesius,kai jau kazkas vyko su pagunda,tarp manes ir vyro nebebuvo jokiu santykiu,niekada nemiegojau su dviem vyrais vienu laikotarpiu,taigi,nereikia visu zmoniu tapatinti ir kalbeti bendrai apie visus.O kad nebus idealu,as sita suprantu,net ir nenoriu idealiu santykiu,nes man tokie santykiai nuobodus,man reikia ir pasipykti kartais,bus dar ir kriziu,bet labai tikiuosi,kad dabar,kai istiks krize musu seima,si karta vyras jau kalbesis su manimi ir spresim viska kartu,o netaip,kaip buvo iki to laiko.
Papildyta:

Tokie pazadai budavo sakoma paaulystes laikotarpiu,dabar dauguma protingu zmoniu supranta,kad visko gyvenime gali nutikti,kad meile yra kintamas jausmas,o ne amzinas,viskas gali pasikeisti,ir nei tu,nei dar kazkas kitas,nezino,kas bus po 5m.su mumis,kokie jausmai bus vyrui(zmonai),gyvenimas nestoji vietoje,visko dar gali nutikti,niekada nereikalauciau is vyro,kad man zadetu amzinai mane myleti,nes tai butu kvaila,man svarbu,ka mes dabar jauciam vienas kitam,nes tai butu tiesa,o neuzsiimti ateities numatimu .

Nu tai jei tik nereikšmingas priedas, po daugelio daug svarbesnių ir reikšmingesnių dvasinių dalykų, tai kodėl jau taip sureikšminamas? Kol su manim, dvasiškai, tai tik priedas, ale jei su kita be dvasios, tai jūsų dvasingumas išnyksta? Ir visas tas dvasinis bendravimas, pagrįstas dvasinėmis vertybėmis, patampa nulio vertės? Vien dėl to priedo. Tokios ten ir vertybės tada
Vat vaiką iš tos meilės ir mušt gali, ir nieko, niekur dvasiškumas nenunyksta



Yra ir nesigailinčių. Apsčiai. So?

Kodėl? Gyvenimas margas ir vienintelis. Kartais tai, kas pradžioje atrodo klaida, veda į išsilaisvinimą ir laimę, o bijodamas suklįsti ir sėdėdamas savo kamputyje gali net nepastebėt, kaip gyvenimas prabėgo pro šalį tau jame taip ir nesudalyvavus.

Nesusireikšminkit



Jei teisingai supratau, jau antrą kartą pasižadėjot. Anoks čia ir pažadas, jei su išlygom - "mylėsiu, jei būsi toks, koks aš manau, kad turi būti, a jei suklįsi, tai šiukšlė tu, a ne žmogus"



Dažniausiai santykiai būna nutrūkę jau gerokai iki neištikimybės, o šitas aktas tik padeda galutinį tašką.

Mano nuomonė.

Kad antra karta,tai tikrai ,reiskias,ji psichine ligone,jei kazkada pazadejo antrai pusei myleti iki grabo,bet neistesejo,o dabar kitam ta pati zada .
Papildyta:
Turbut pirma karta tokia persona sutinku,kad sitaip smerktu kitus zmones.Pamenu,kaip Maar pasisake pries skyrybas,smerke zmones,kurie skiriasi,nors pati skyresi su vyru.Ji saves visai nemato,tik kitus.Tokie zmones man atgrasus,kurie save iskelia auksciau uz visus,vaidina niekada neklystancia,nors tikrai tokia nera,ir neduok dieve,mylimas zmogus suklys,jis is karto taps siuksle,daiktu.Kelia i virsu dvasinius dalykus,nors pati toli grazu nesielgia taip,kaip vertetu.Graudu.
Papildyta:
MAAR,jeigu dabartinis vyras tave isduotu,nebemyletum jo?Ar vis tiek myletum,nes esi pazadejus myleti ji iki mirties?Net jei jis liks su meiluze?Nes jei nemylesi,tada tu tapsi siuksle,cia anot taves,ar ne taip?