Kai kuriems iš pat pradžių baisu įsipareigoti, bet iš kitos pusės mergina patinka, nesakysi jai, kad jau dabar žadi nevesti. Trys metai atrodo ilgas laiko tarpas, kai jis praeina reikia kito realistiško ilgo laiko tarpo. Jei per tą tarpą nuspręs, kad gal toji mergina ir yra "Ta", tai gali ir pasipiršti. Bet jei jau dabar dvejoja, tai nieko smagaus...
Čia jau pas kiekvieną skirtingi motyvai tai nuomonei pasikeisti...reikia jų pačių klausti.
Bet nemanau, kad tai ką gero reiškia, jei apie santuoką šnekėjo vienaip, o paskui jiems jos nebereikia. gal tai signalas, jog kažkas tuose santykiuose negerai? bent jau vienam iš poros.
aš manau, kad jiems ir taip gerai. o kodėl ne? juk iš vienos pusės tas popierėlis tikrai nieko nepakeis. o kam reikia save varžyti, kai ir taip gerai. juk nepabėgsi
nors aš jau esu pasakius, kad vieną dieną man tiesiog atsibos laukti.
žinau, kad spaudžiu, bet užsilaukt ir gaišt savo laiko nenoriu
Jei nuomone pasikeicia - vadinasi tam yra priezastis
Tarkim, nueinam gyvent kartu ir dar pries nesdamos savo skudurus i bendra kruva, mastom .. ir kalbames su bernu, kad vaikai turi gimti tik santuokoj, va, mes kaip ir seima jau busim, pagyvensim, pasitarsim del vestuviu, dviese bunant lengviau viska organizuot. Ir viena diena, kai jis uzkalba , kad jau laikas butu tuoktis, tylim arba pasakom, kad mes jau ir taip seima, kam tu vestuviu, kam tu susirasymu? Ir ka tai reiskia? Tai reiskia, kad nebenorim su tuo zmogum planuoti ateities ir pirmai progai pasitaikius (tinkamesniam kavalieriui apsireiskus) - nesim kudasiu
Vyrai gal kiek kitaip masto, bet... jei zmones myli vienas kita, jei rimtai planuoja ateiti ir ner jokiu kliuciu tai ateiciai kurti, tai vien is principo ''kad man nereik vestuviu'',o iki apsigyvenant buvo kalbejes, kad ateitis yra seima santuokoj ,savo antros puseles nevarys i nevilti ir nepriestaraus ir savo anksciau sakytu zodziu neissizades
Jei nuomone pasikeicia - vadinasi tam yra priezastis
Tarkim, nueinam gyvent kartu ir dar pries nesdamos savo skudurus i bendra kruva, mastom .. ir kalbames su bernu, kad vaikai turi gimti tik santuokoj, va, mes kaip ir seima jau busim, pagyvensim, pasitarsim del vestuviu, dviese bunant lengviau viska organizuot. Ir viena diena, kai jis uzkalba , kad jau laikas butu tuoktis, tylim arba pasakom, kad mes jau ir taip seima, kam tu vestuviu, kam tu susirasymu? Ir ka tai reiskia? Tai reiskia, kad nebenorim su tuo zmogum planuoti ateities ir pirmai progai pasitaikius (tinkamesniam kavalieriui apsireiskus) - nesim kudasiu
Vyrai gal kiek kitaip masto, bet... jei zmones myli vienas kita, jei rimtai planuoja ateiti ir ner jokiu kliuciu tai ateiciai kurti, tai vien is principo ''kad man nereik vestuviu'',o iki apsigyvenant buvo kalbejes, kad ateitis yra seima santuokoj ,savo antros puseles nevarys i nevilti ir nepriestaraus ir savo anksciau sakytu zodziu neissizades
Aš asmeniškai draugui esu užsiminus, kad persikelčiau gyventi pas jį su visam tuomet, kai bent jau pasipirštų Niekas nesako, kad reikia iškart tuoktis. Ne, ir pati to nenorėčiau. Bet kai yra šioks toks statusas, tada yra abiems geriau ir sužadėtuvės, tai tokia tarpinė stotelė, kuomet drąsiai gali kurti bendrą buitį, pažiūrėti kaip kartu joje sekasi. Tai nėra didelis įsipareigojimas, tačiau yra aukščiau nei sugyventinės statusas ir mane asmeniškai tai žavi
O as sau dziaugiuosi musu santykiais, grazia, darnia buitimi ir nebesuku sau galvos "sugyventine" as ar ne - kai finansai bendri, tai ir pati realiai matau, kad tokiu vestuviu ir tokios sventes, kokios norime, dbr tiesiog negaletume iskelti. Visas santaupas ryja busimas butas - mums svarbiau savas stogas, o savi ziedai dar palauks. Nes pasitikime vienas kitu.
Na ką - turbūt turiu neeilinį talentą suknisti viską kuo labiau.
Po kalėdinio žiedelio/auskarų painiavos man kažkurią čia dieną trūko plionkė, kadangi bendraujam tik skaipais, pasikalbėti akis į akį nepavyko (kita vertus, gal ir geriau - kai rašai, daugiau laiko apgalvoti savo žodžius ir susitvarkyti su emocijom), taigi apsiskaipijom.
Aš MB susakiau maždaug tokį tekstą - a)dar lapkritį šnekėjom apie piršlybas/vestuves, aš išsakiau savo požiūrį, kad vestuvės - minimum po metų, pusantrų ar dviejų, tikrai ne anksčiau - dėl finansinių ir kitokių priežasčių, bet štai piršlybos - kitas reikalas: ekonomiška ir nesudėtinga, o man - didžiulis malonumas, saugumo jausmas ir žiauriai romantiškas dalykas. Nesu iš tų, kuriai reikia briliantų ir karatų, užtektų paprastučio žiedelio ir dviejų trijų sakinių. Nereikia ir Paryžiaus ar panašių reikalų - parkas ar pajūris, vietinė kavinukė ar, po teisybei, kad ir namai tam irgi visiškai tinka. Pasakiau, kad man piršlybos - tiesiog labai gražus gestas, kuris reiškia, kad vyriškis Žiūri Rimtai, be to, kaip moteriškei man tai tiesiog labai malonu. MB su šituo tekstu sutiko ir susakė, kad mąsto labai panašiai. Na, galvoju, kaip ir viskas aišku - ir pastačiau auseles ir akeles: jei jau abu sutinkam dėl to, gal, sakau, tos piršlybos jau kaip ir netruks.b)susitikom per Kalėdas, gavau žiedelį su auskarais, akivaizdu, tai tiesiog kalėdinė dovana.ok.Įsivaizduoju, kad jam galbūt atrodo banalu pirštis per Kalėdas ar naujuosius, per daug cliche.Ok.bet paskui buvo visa sausio savaite, pasivaikščiojimai dviese ir panašiai - visvien jokio žiedo ir jokio Teksto.c)ir taip jaučiuosi lievai, kad apskritai turiu pradėti tokį pokalbį - šiaip jau vyriškis turi tiesiog traukti žiedą ir Tekstą-arba bent jau inicijuoti pokalbį ta tema (esu, žinia, naftalininis konservatorius.d)šnekėjom lapkritį; esam per tūkstančius km; susitikom gruodį - sausį, kada dabar susitiksim, nežinia, geriausiu atveju po dviejų mėnesių.WHY DA ****, excuse me French, jis to negalėjo padaryti per mūsų paskutinį susitikimą????
Kokį gavau atsakymą?
Ogi, kad pati viską sugadinau! Kad jis apie tai galvojo, bet kadangi aš pradėjau kalbą apie tai, tai dabar jis nežino, kaip čia padaryt, nes kad tipo vistik būtų siurprizas. Sakau, ok, suprantu, bet, vienas dalykas, man reikėjo žinot tamstos požiūrį, nes elementariai neramu, antras dalykas - tu pats niekad apie tai nešnekėjai.
Sako, o vat nebuvau apsisprendęs, daug galvojau, blabla, ir kai galiausiai apsisprendžiau, norėjau padaryt siurprizą.O tu dabar ėmei šnekėt, ir siurprizo faktorius kaip ir išnyko.
Nugis, tarkim,ok, tik...Tai dabar kas toliau?...Man toliau kankintis ir laukti-maestro teiksis vistik ar ne? Jei nieko nenutiks ir po kelių mėn, kai vėl susitiksim, tai išvis, nežinau...galvą nusigriaušiu. Nes dabar klausinėt apie tai kaip ir tabu-mat, siurprizą gadinu. O to siurprizo, sakant...ilgai laukus, dar palauk?...Ir apskritai, imu po truputį jaustis kaip treniruotas terjeras, kuris sėdi ant dviejų letenėlių ir laukia liežuvėlį iškišęs - duos skanuką ar ne?Žeminantis jausmas.
Ar aš čia visiškai nuspangau, nukvakau ir nebegaliu logiškai mąstyt, ar vistik MB be reikalo tampo man nervus?..
Nes, viena vertus, gal žmogus tikrai tiesiog mąsto, kaip čia geriau tas piršlybas įgyvendinti. Gal. Bet man kažkodėl stiprėja įtarimas, kad jis tiesiog nori nukelt jas neribotam laikui - maždaug, "Bus, bet kada - nežinia, nes turi būt siurprizas".Patogu.
Vadinasi, gali būti po dviejų mėnesių, bet gali būti ir po penkių. Ar po metų.Arba dviejų, arba, pavyzdžiui, niekada. Nes gi siurprizas, nu.
Reziume: ar tikrai čia aš esu visiška isteriška gaidė, ar vistik MB elementariai išsisukinėja?...Ir, po teisybei, nenori jokių pirštuvių, vestuvių ir panašiai-bet pasakyt bijo, nes tada aš jau kaip ir eisiu - tikiu santuoka ir man tai svarbu, todėl jei MB yra giliai pofik, vadinasi, mes nesutariame dėl labai svarbaus dalyko ir šitie santykiai neturi ateities.
Kitaip tariant,visas šitas bardakas-makaronai iš MB pusės, ar tikrai žmogus tiesiog pasimetė?
Ir jeigu antras variantas - tai negi taip sunku vistik imti ir suorganizuoti?Kaip minėjau, paryžių, briliantų ir teatrališkų scenų man nereikia - tik paprasto žieduko ir Teksto.Nu negi tikrai TAIP sunku?Ypač jei tikrai myli ir žinai, kad nežinia brangiam žmogui (t.y. man) kelia nerimą ir sumaištį?Paprastai, jei žinai, kad tau artimas, brangus ir mylimas žmogus kankinasi, ir tavo valioje tą kankinimąsi sustabdyti, tai kaip ir...imi ir sustabdai.Ne?...
Esu totaliam pasimetime. Viena vertus, kaltinu save, kad apskritai ėmiau karksėti ta tema. O kita vertus, niekaip nesuprantu MB - jeigu jis mane myli, negi jam nėra nesmagu žinoti, kad man neramu/nesaugu/nejauku?...Jei žinočiau, kad jam dėl kažko neramu ir vienas vienintelis mano žingsnis tą neramumą gali išsklaidyti, aš tą žingsnį pdaryčiau nedvejodama ir kuo greičiau.
Ar rimtai čia as viską sugadinau, ar MB tiesiog...išsisukinėja?...
Visiškas pasimetimas ir gūduma. Ir - tiesą sakant - nuojauta, kad turbūt reikia tiesiog raityti kulnus, nes kaip suprantu iš daugumos pasisakymų - jei diedas tikrai myli ir tikrai mato ateitį kartu, tai netryznioja ir nekliedi apie "o tu palauk ir pamatysi" - ima ir pasiperša.
Sorry už tokį ilgą postą, tiesiog...lipu iš kailio, beveik tikrąja to žodžio prasme.
Ir dar-vis įkyriau lenda mintis, kad jeigu MB vistik susikaups ir pasipirš- po tų dviejų ar penkių mėnesių - tai aš turbūt pasakysiu ne arba kad man reikia pagalvoti. Ne iš principo ar noro kažkaip kerštauti, ne daržely esu. Bet tiesiog..Na jei jau jam taip sunku, tai gal tiek to, tegu nesivargina...
Be to, visas šitas bardakas tiek ištąsė nervų likučius, kad dabar pernelyg jautriai reaguoju į belenkokias užuominas vestuvių tema. Pvz, nesenai MB per skaipą numetė linką ir paklausė - norėtum tokios vestuvinės suknelės? Atsidarau linką - o ten kažkoks briedas, suknia iš torto.Idėja - sulakstai iki altoriaus, o per tūsą tą suknią nuo tavęs nuvalgo ir lieki su kelnytėm, lifaku ir keliaraiščiu. MB tas pasirodė dideliai juokinga, o man - kaip pasityčiojimas kažkoks.Ot tai tau, koks didis humoras, ačiū labai.Pasiutau. Be reikalo-gal ir tikrai juokinga ir nieko ypatingo, bet jis gi žino, kad man čia jautri tema, tai kam mindžiot ant nuospaudų?
Darkart sorry už tokį ilgą kliedesį, tiesiog visiškai nebesuprantu. Gal iš šalies geriau matosi - čia aš nusiparanojinus isterikė ar vistik MB paprasčiausiai nerūpi mano jausenos?...
Labai tave suprantu, kad jauties nesaugiai, neramiai ir labai rimtai imi abejoti savo draugo ketinimais dėl piršlybų ir juo labiau vestuvių. Bet tame yra ir tavo pačios kaltės, na matei kad vaikinas pats nepradeda pokalbio ta tema, reikėjo pačiai imtis iniciatyvos- nieko žeminančio čia nėra, bet kokiu atveju tai geriau nei kankintis sau viduje ir spėlioti ką JIS galvoja. Visiškai suprantama prie kokių išvadų gali prieiti, kai lauki apsisprendimo iš vaikino ir konkrečių veiksmų, kurie parodytų kad rimtai žiūri į jūsų santykius ir planuoja ateitį, o to nėra- tai pradedi jaustis lyg lauktum išmaldos ar malonės. Geriau būtų neprieiti iki tokios stadijos, kai ateina nusivylimas. Bet kad jau taip atsitiko...
Pokalbis tarp jūsų vis dėlto buvo, gal ir ne visai laiku ir tinkama forma- iš tavo pusės tai beveik reikalavimas piršlybų gavosi, na nesupyk, bet taip iš šalies atrodo. Laukei, laukei, ir galų gale pratrūkai ir prispaudei tą savo vaikiną. Gal jis iš tiesų planavo piršlybas, o dabar kaip ir nebesigauna staigmenos- tik tavo noro išpildymas. Vaikinas nenori pasipiršti dabar, nes atrodytų kad daro tai tik todėl kad tu nori ir to tikies, o ne savo iniciatyva- todėl visai galiu jį suprasti, kad dabar delsia su piršlybomis. Tą bardaką truputį ir pati sukėlei. Kaip dabar galima pasipiršti, kai jaučia tokias tavo nuotaikas: ,,Ir dar-vis įkyriau lenda mintis, kad jeigu MB vistik susikaups ir pasipirš- po tų dviejų ar penkių mėnesių - tai aš turbūt pasakysiu ne arba kad man reikia pagalvoti. Ne iš principo ar noro kažkaip kerštauti, ne daržely esu. Bet tiesiog..Na jei jau jam taip sunku, tai gal tiek to, tegu nesivargina...'' Patikėk, labai suprantu kaip jauties, žinau kokia sumaištis viduje dabar, bet truputį kantrybės, palauk keletą mėnesių - neabejoju, kad sulauksi piršlybų. Vaikinas žino tavo poziciją apie šeimą ir santuoką. Kai nebejaus spaudimo iš tavęs, tai bus ir žiedelis ir tekstas. Na tikrai nemanau, kad jis nerimtai žiūri į jūsų draugystę. Nusiramink ir truputį palauk. Galų gale nutraukti santykius visada suspėsi. Santuoka yra svarbus žingsnis, piršlybos taip pat, vaikinas gal nemažiau jaudinasi nei tu, o tavo sudirgimas tikrai drąsos neprideda tam rimtai žingsniui padaryti. Viskas bus gerai, pamatysi, tik trupinėlį kantrybės
Na va kaip viskas gaunasi tyli tyli ir poto pratruksti. Mano situacijoje gavosi tas pats.
Na bet MB jau grizo ir apturejom pokalbi, ilgai snekejomes kaip norim ir isivaizduojam ir sutarem sia vasara susituokti. Dar jam aisku priminiau ta jo pasisakyma - kad jam vestuviu nereikia ir kodel po savaites isvykimo vel persigalvojo. Pabreze tai kad vestuves nereikalingos jam bet vaikai turi gimti susituokusioje seimoje ir beto vestuves yra svarbios man.
Su tom santuokom, tai kaip su duona. Kai buvo viena rusis - dziaugesi zmoneliai, kad apskritai nusipirkti gavo, o kai nuejus i parduotuve randi 20 rusiu, o dar ir nelabai megsti duonos - tai ir nebezinai kuria pirkti ar is vis nepirkti, nes pyragas tooks skanus
Dabar gi, pasirinkimas platus : buves klasiokas is 1c - gyvena susidejes, tolimas pazistamas - susidejes gyvena, kita pussesere gyvena susidejus ir per gimines balius aiskina, kad jai vestuviu nereik (kai giminele prispaudzia), keli draugeliai apsizenijo ir dingo , nu tai ka tam vaikinui daryt, jei jo paties seima siuo klausimu nuomones neturi?
Nemanau, kad tu cia viska suknisai - manau, kad JIS cia susikniso. Nebuvo net mastes apie tai, o staiga iskelei klausima ir jam teko pradet galvot
O kad narso ten, kur vestuvines suknes, tegu ir nenormalios, tai jau rodo, kad kazka ta linkme masto. Va gal tik yra kazkiek kompleksuotas ir jam pats pasipirsimo faktas yra bauginantis. Ne pati santuoka, ne vestuviu balius, o pasipirsimas. Juk daznas vyrukas sako: nesam pareiskimus, a?
Tai kaip suprantu, dabar man reikia suvisam uzsiciaupti pirslybu tema ir Laukti?... Ale tai kad nervas juodai jama.Meleta, tai kad is pradziu as visiskai ramiai pradejau sneka. Bet, kaip sakiau, kadangi gyvenam per atstuma, as tikejaus, kad per paskutini susitikima jau gal ir...bet kadangi nea-tai ir pramuse. Man labiau tiketinas Ievos variantas - pajudinau ta tema, ir tik tada zmogus susimaste. Tai kiek jis dar mastys?... Ir, svarbiausia: negi jis gerai jaucias zinodamas, ka man stogai vaziuoj?...Koki cia, pardon, meila tada?... O jeigu bijo paciu pirslybu, tai tada vel...kas cia per Vyras???
kas nutinka.. atsibosta ar mato kad ir taip gerai? 
