Aš tai gyvenau "susimetus". Ir nieko blogo tame nematau... Bent jau pagyveni kartu, pamatai koks žmogus, kokie įpročiai. O po to jau ir patys laikui einant suprasit ar sugebėsit kartu gyventi, nes jei jau viskas erzina gyvenant kartu, tai argi verta tuoktis? Juk nuo to buitis nepasikeis...
Tik aišku negyvenčiau pas uošvienę... tada visai kitokia buitis... kitoks gyvenimas
Jei jau gyvent "susimetus", tai atskirai nuo tėvų...
Bent jau mums vestuvės pačios susiplanavo (iki vestuvių pragyvenom kartu apie 3 metus). Ir tikiuos ir toliau gyvensim kaip iki šiol...
Aišku, kai kurios merginos gal ir nenori kartu gyventi, nori laukti "piršlybų", bet ar manot, kad pasimatymų metu galit pažinti žmogų, kai kartu būnat keletą valandų per dieną... ?
QUOTE(maska321 @ 2010 01 14, 00:59)
Aišku, kai kurios merginos gal ir nenori kartu gyventi, nori laukti "piršlybų", bet ar manot, kad pasimatymų metu galit pažinti žmogų, kai kartu būnat keletą valandų per dieną... ?
Tai gerai, sulauki piršlybų ir nunešus pareiškimus gali eit kartu gyvent, pusmečio, manau tikrai pakanka pamatyti kas per paukštis šalia. O anksčiau gyvent be reikalo nėra ko

Manau pagyventi butina.
turejau toki ex su kuriuo pradraugavavome 3 su kapeikom metelius po 2,5 metu apsigyvenom kartu ir tada labai aiskiai pamaciau kas per zmogus salias manes, todel as kategoriskai nusiteikus siuo klausimu, jog pagyventi kartu vis del to reiketu.
turejau toki ex su kuriuo pradraugavavome 3 su kapeikom metelius po 2,5 metu apsigyvenom kartu ir tada labai aiskiai pamaciau kas per zmogus salias manes, todel as kategoriskai nusiteikus siuo klausimu, jog pagyventi kartu vis del to reiketu.
QUOTE(laisla @ 2010 01 14, 01:03)
Tai gerai, sulauki piršlybų ir nunešus pareiškimus gali eit kartu gyvent, pusmečio, manau tikrai pakanka pamatyti kas per paukštis šalia. O anksčiau gyvent be reikalo nėra ko 

Laisla, labai pritariu

Papildyta:

QUOTE(mazgiene @ 2010 01 14, 09:16)
Manau pagyventi butina.
turejau toki ex su kuriuo pradraugavavome 3 su kapeikom metelius po 2,5 metu apsigyvenom kartu ir tada labai aiskiai pamaciau kas per zmogus salias manes, todel as kategoriskai nusiteikus siuo klausimu, jog pagyventi kartu vis del to reiketu.
turejau toki ex su kuriuo pradraugavavome 3 su kapeikom metelius po 2,5 metu apsigyvenom kartu ir tada labai aiskiai pamaciau kas per zmogus salias manes, todel as kategoriskai nusiteikus siuo klausimu, jog pagyventi kartu vis del to reiketu.
Kiek manot būtina pagyventi? metus, du, tris ? Žmogaus neįmanoma pažinti " iki galo" . Jis keičiasi, tobulėja, arba atvikščiai, keičiasi pomėgiai, charakteris, pats supratimas ir t.t. Po 5 metų jis nebus toks, koks buvo prieš tai. Netgi ir po n metų gyvenimo kartu jūs nežinosite koks jis bus rytoj.
Taip ir eina gyvenimas į priekį, su vienu 3, su kitu 4 metus ir vis ieškai to tikro

Pritariu Ankaros vyro nuomonei. Jeigu vyras mato motery savo išrinktąją visam gyvenimui, jis pasipirš ir nereikės kelių ar net keliolikos metų pažinimui . Taip ir moterys, nesituoks, jeigu nemanys, kad tikrai su tuom žmogum nori gyventi ilgai ir laimingai

Papildyta:
QUOTE(mazgiene @ 2010 01 13, 12:35)
ech.. nzn dabar esu labai pasimetusi, nes labai daug vilciu deta i tuos santykius ir kai taip teskia
tai nebezinau ka ir begalvoti, ar nesti tuos pareiskimus nes as to noriu ar isvis nieko nebedaryti? 


Nesupykit, bet jeigu prieš einant kartu gyventi, na sakykim draugaujant, būtumėt draugui parodžius savo poziciją, kad gyvenimas susimetus ilgą laiką jūsų netenkins, kad norėsit vedybų ir pan., gal dabar nebūtumėt pasimetus, o gal net ir nebebūtų kvietimo eiti gyventi
Nėra ir negali būti universalių taisyklių reikia ar nereikia kartu pagyventi prieš tuokiantis. Jeigu susitiko viens kitam tinkantys ir patinkantys žmonės, gal ir po 3 mėn susituokti, ir gyvent n metų gražiai sutardami. Sutikti sau tikrai tinkantį žmogų, su kuriuo galėtum visą gyvenimą nugyvent, yra sėkmės dalykas. O va suprasti ar tas sutiktasis yra tikrai TAS, reikia pastangų.
Apskritai tai kiekvieno žmogaus suvokimas atskiras kiek jam reikia laiko apsispręsti, ar kurti šeimą - vieniems reikia metų, kitiems trejų, o dar kitiems tik kelių mėn.
Ne metų skaičius lemia kiek pažinsi šalia esantį žmogų, o bendravimo kokybė. Galima kartu gyvent, bet kiekvienas savo reikalais ir mažai domėsis viens kitu.kartu gyvenimas tai ne tik bendra buitis. Na gerai- pagyveni, pamatai , kad tvarkingas ,atsakingas, kojines išsiskalbti moka, valgyt padaro, negeria, bet jei bendraujam tik apie batonus, tai čia ne vienas kito pažinimas. Jei nebus atvirų pokalbių ir įvairiom temom, tai ir po 5 ir po 25 metų gali daug kuo nustebint tas artimas žmogus.
Apskritai tai kiekvieno žmogaus suvokimas atskiras kiek jam reikia laiko apsispręsti, ar kurti šeimą - vieniems reikia metų, kitiems trejų, o dar kitiems tik kelių mėn.
Ne metų skaičius lemia kiek pažinsi šalia esantį žmogų, o bendravimo kokybė. Galima kartu gyvent, bet kiekvienas savo reikalais ir mažai domėsis viens kitu.kartu gyvenimas tai ne tik bendra buitis. Na gerai- pagyveni, pamatai , kad tvarkingas ,atsakingas, kojines išsiskalbti moka, valgyt padaro, negeria, bet jei bendraujam tik apie batonus, tai čia ne vienas kito pažinimas. Jei nebus atvirų pokalbių ir įvairiom temom, tai ir po 5 ir po 25 metų gali daug kuo nustebint tas artimas žmogus.
QUOTE(MELETA*** @ 2010 01 14, 11:33)
Nėra ir negali būti universalių taisyklių reikia ar nereikia kartu pagyventi prieš tuokiantis. Jeigu susitiko viens kitam tinkantys ir patinkantys žmonės, gal ir po 3 mėn susituokti, ir gyvent n metų gražiai sutardami. Sutikti sau tikrai tinkantį žmogų, su kuriuo galėtum visą gyvenimą nugyvent, yra sėkmės dalykas. O va suprasti ar tas sutiktasis yra tikrai TAS, reikia pastangų.
Apskritai tai kiekvieno žmogaus suvokimas atskiras kiek jam reikia laiko apsispręsti, ar kurti šeimą - vieniems reikia metų, kitiems trejų, o dar kitiems tik kelių mėn.
Ne metų skaičius lemia kiek pažinsi šalia esantį žmogų, o bendravimo kokybė. Galima kartu gyvent, bet kiekvienas savo reikalais ir mažai domėsis viens kitu.kartu gyvenimas tai ne tik bendra buitis. Na gerai- pagyveni, pamatai , kad tvarkingas ,atsakingas, kojines išsiskalbti moka, valgyt padaro, negeria, bet jei bendraujam tik apie batonus, tai čia ne vienas kito pažinimas. Jei nebus atvirų pokalbių ir įvairiom temom, tai ir po 5 ir po 25 metų gali daug kuo nustebint tas artimas žmogus.
Apskritai tai kiekvieno žmogaus suvokimas atskiras kiek jam reikia laiko apsispręsti, ar kurti šeimą - vieniems reikia metų, kitiems trejų, o dar kitiems tik kelių mėn.
Ne metų skaičius lemia kiek pažinsi šalia esantį žmogų, o bendravimo kokybė. Galima kartu gyvent, bet kiekvienas savo reikalais ir mažai domėsis viens kitu.kartu gyvenimas tai ne tik bendra buitis. Na gerai- pagyveni, pamatai , kad tvarkingas ,atsakingas, kojines išsiskalbti moka, valgyt padaro, negeria, bet jei bendraujam tik apie batonus, tai čia ne vienas kito pažinimas. Jei nebus atvirų pokalbių ir įvairiom temom, tai ir po 5 ir po 25 metų gali daug kuo nustebint tas artimas žmogus.
Aš manau, kad gal kokį 90 % sėkmė priklauso nuo paties žmogaus. Sėkmė - tai visa tai, ką mes pasiekiame ir ką mes užsibrėžiame gyvenime padaryti. susikurti tokį gyvenimą, kurio mes pačios trokštame, ne atsiduoti likimui, o pačiom kurti, tiesiog pasamonėj reikia žinoti, ko tu nori siekti.
Jeigu mergina , moteris, pamiršdama tai, ko ji nori ir siekia, pvz.; santuokinės šeimos, pamiršdama ar pamindama savo norus, o gal nusleisdama draugo noram, sutinka eiti gyventi nesusituokus ir paskui n metų dejuoja, kad jos neveda, jaučiasi nelaiminga, tai tik jos kaltė.
Tik apie batonus kalbėtis galima nebent parduotuvėj su pardavėja


QUOTE(Molė @ 2010 01 14, 11:54)
Aš manau, kad gal kokį 90 % sėkmė priklauso nuo paties žmogaus. Sėkmė - tai visa tai, ką mes pasiekiame ir ką mes užsibrėžiame gyvenime padaryti. susikurti tokį gyvenimą, kurio mes pačios trokštame, ne atsiduoti likimui, o pačiom kurti, tiesiog pasamonėj reikia žinoti, ko tu nori siekti.
Jeigu mergina , moteris, pamiršdama tai, ko ji nori ir siekia, pvz.; santuokinės šeimos, pamiršdama ar pamindama savo norus, o gal nusleisdama draugo noram, sutinka eiti gyventi nesusituokus ir paskui n metų dejuoja, kad jos neveda, jaučiasi nelaiminga, tai tik jos kaltė.
Tik apie batonus kalbėtis galima nebent parduotuvėj su pardavėja
Be abejo, pažinimą lemia bendravimo kokybė ir kiekybė, metų skaičius įtakos irgi turi 
Jeigu mergina , moteris, pamiršdama tai, ko ji nori ir siekia, pvz.; santuokinės šeimos, pamiršdama ar pamindama savo norus, o gal nusleisdama draugo noram, sutinka eiti gyventi nesusituokus ir paskui n metų dejuoja, kad jos neveda, jaučiasi nelaiminga, tai tik jos kaltė.
Tik apie batonus kalbėtis galima nebent parduotuvėj su pardavėja


Na šiaip tai ne visai tą turėjau galvoje sakydama apie sėkmę - sutiktį savo žmogų yra sėkmės dalykas, o va kokį gyvenimą su juo susikursi- čia jau sutinku, priklauso savęs paties.
Jeigu mergina , moteris, pamiršdama tai, ko ji nori ir siekia, pvz.; santuokinės šeimos, pamiršdama ar pamindama savo norus, o gal nusleisdama draugo noram, sutinka eiti gyventi nesusituokus ir paskui n metų dejuoja, kad jos neveda, jaučiasi nelaiminga, tai tik jos kaltė.
na, ar ejimas gyventi nesusituokus parodo kad nenori tiu santuokos ir pamini savo kazkokius tai norus? ejimas gyventi kartu parodo jog su tuo zmogum planuoji savo gyvenima. aisku jei tyli kamputi susiguzus ir nekalbi apie tai kad santuokos tau reikia ar reikes, tai poto tos mergaites ir dejuoja.. Vaikus gimdyti juk reikia tik susituokusiuoje seimoje.. Kaip ten bebutu kiekvienas is musu turi savo nuomone ir jos laikosi.
Papildyta:
QUOTE(Molė @ 2010 01 14, 10:11)
Papildyta:
Nesupykit, bet jeigu prieš einant kartu gyventi, na sakykim draugaujant, būtumėt draugui parodžius savo poziciją, kad gyvenimas susimetus ilgą laiką jūsų netenkins, kad norėsit vedybų ir pan., gal dabar nebūtumėt pasimetus, o gal net ir nebebūtų kvietimo eiti gyventi
kaip jau ir rasiau anksciau ta pozicija buvo aiski ir apie tai buvo kalbeta, nebuvo kazkokia staigmena jam kad as noriu santuokos ir vaikus gimdysiu tik santuokoje.
pritariu mazgienei, nes iš dalies pati esu panašioje situacijoje. Su draugu kartu gyvename jau šiek tiek daugiau nei 3 metus. Prieš gyvenimą kartu kalbėjomės apie tolimesnę bendrą ateitį, vaikus ir pan. Tuo metu jo nuomonė buvo "manau, kad prieš vestuves reikia bendrai pagyventi 3 metus, kad pažintum žmogų". Tarkim.
Na ir ką, praėjo tie 3 metai, atsakymai pradeda keistis
Dabar jau sako, kad vestuves planuoja ateinančių dviejų metų laikotarpyje. Kažin kas bus po tų dar dviejų metų...
Žodžiu, pasimetus.
Na ir ką, praėjo tie 3 metai, atsakymai pradeda keistis

Žodžiu, pasimetus.
QUOTE(maska321 @ 2010 01 14, 01:59)
Aš tai gyvenau "susimetus". Ir nieko blogo tame nematau... Bent jau pagyveni kartu, pamatai koks žmogus, kokie įpročiai. O po to jau ir patys laikui einant suprasit ar sugebėsit kartu gyventi, nes jei jau viskas erzina gyvenant kartu, tai argi verta tuoktis? Juk nuo to buitis nepasikeis...
Tik aišku negyvenčiau pas uošvienę... tada visai kitokia buitis... kitoks gyvenimas
Jei jau gyvent "susimetus", tai atskirai nuo tėvų...
Bent jau mums vestuvės pačios susiplanavo (iki vestuvių pragyvenom kartu apie 3 metus). Ir tikiuos ir toliau gyvensim kaip iki šiol...
Aišku, kai kurios merginos gal ir nenori kartu gyventi, nori laukti "piršlybų", bet ar manot, kad pasimatymų metu galit pažinti žmogų, kai kartu būnat keletą valandų per dieną... ?
Tik aišku negyvenčiau pas uošvienę... tada visai kitokia buitis... kitoks gyvenimas
Jei jau gyvent "susimetus", tai atskirai nuo tėvų...
Bent jau mums vestuvės pačios susiplanavo (iki vestuvių pragyvenom kartu apie 3 metus). Ir tikiuos ir toliau gyvensim kaip iki šiol...
Aišku, kai kurios merginos gal ir nenori kartu gyventi, nori laukti "piršlybų", bet ar manot, kad pasimatymų metu galit pažinti žmogų, kai kartu būnat keletą valandų per dieną... ?


QUOTE(laisla @ 2010 01 14, 01:03)
Tai gerai, sulauki piršlybų ir nunešus pareiškimus gali eit kartu gyvent, pusmečio, manau tikrai pakanka pamatyti kas per paukštis šalia. O anksčiau gyvent be reikalo nėra ko 

Labai labai sutinku su šia nuomone

QUOTE(RedHair @ 2010 01 14, 12:06)
pritariu mazgienei, nes iš dalies pati esu panašioje situacijoje. Su draugu kartu gyvename jau šiek tiek daugiau nei 3 metus. Prieš gyvenimą kartu kalbėjomės apie tolimesnę bendrą ateitį, vaikus ir pan. Tuo metu jo nuomonė buvo "manau, kad prieš vestuves reikia bendrai pagyventi 3 metus, kad pažintum žmogų". Tarkim.
Na ir ką, praėjo tie 3 metai, atsakymai pradeda keistis
Dabar jau sako, kad vestuves planuoja ateinančių dviejų metų laikotarpyje. Kažin kas bus po tų dar dviejų metų...
Žodžiu, pasimetus.
Na ir ką, praėjo tie 3 metai, atsakymai pradeda keistis

Žodžiu, pasimetus.
vat man idomu pasidare, kodel ju nuomone pasikeicia??

