Ar verta laukti piršlybų ar gyventi 'susimetus'?

LadyMellon - visų pirma (kiek off topic) nerealiai malonu skaityti taip gražiai parašytą tekstą. Gal žurnalistė esi? Tau knygas ar bent straipsnius rašyt - tikrai pirkčiau
Jei jau į temą - manau, kad tavo vyriškis pats nelabai supranta, ko ir kaip nori. Pasipiršimas yra toks delikatus reikalas ir jį labai lengva sugadinti, nes vyras tuo metu yra toks pats silpnas ir jautrus, kaip pirmąkart išvydęs savo naujagimį. Todėl visai gali būti, kad planuoja jis viską rimtai, bet jam baisu ir todėl kiekvienas tavo komentaras skamba kaip paskutinio varpo dūžis. Gal pabandyk jam pasakyti, kad esi su juo tiesiog laiminga, tau labai rūpi judviejų ateitis, bet nesistengi jo stumti, tiesiog pati nemėgsti gyventi nežinoje ir esi jautroka. Tai, aišku, kiek perdėta, bet kažkiek perdėti nėra tas pats, kas savo norų pamynimas.

Mes visi daugiau ar maziau kompleksuoti. Ne kiekvienam vyrui duota arba ne kiekvienam priimtina romantiskas pasipirsimas. Juk pirmas kartas... kamuoja nezinia... gal reik tevu paprasyt merginos rankos, gal ant kokio kalno uzsilipus ant kelio priklaupt, gal... daugybe ''gal''. Visos nezinomos situacijos mus gasdina. Taciau, jei vyras sugeba pasakyt ''myliu'', tai gal isstenes ir "buk mano zmona"?

Kiek taviskis mastys? Nu kiek galima mastyt, kai papraso rankos ir sirdies? Juk zinai atsakyma is karto: taip! O jei reik laiko pagalvot - tai gal geriau sakyt ''ne''? Juk cia viskas jausmais paremta. Jei jausmai ''ech .. buvo-nebuvo, jei ne ta, bus kita''. Taigi tavo atveju greiciau ne ''kiek mastys'', o kada susikaups ir pasipirs

Paskaicius pasisakymus labai nustebau, kad kartu gyvenantys, bet oficialiai nesusituoke žmonės daugumos yra laikomi tokiais nepilnaverciais. O santuoka yra laikoma stabilumo garantu. Na gal netiesiogiai, bet šią mintį galima išskaityti daugelyje pasisakymų. Man gyvenimas kartu nesusituokus neatrodo maziau reiksmingas ar įpareigojantis. pati taip gyvenu 2 metus. Gyvenimo draugas siulo tuoktis, bet as neskubu.Nejaučiu dėl savo statuso absoliučiai jokio diskomforto. Manau tekėsiu už savo gyvenimo draugo ateityje, bet tikrai ne todėl, kad tapčiau žmona, o ne sugyventine. Pakartosiu banalia fraze ,,tarpusavio santykiai yra visa ko pagrinda, o ne statusas. taigi mėgaujuosi šia diena...sėkmės susituokusiems ir nesusituokusiems

Na tikrai neverta dabar lipti iš kailio. Pasikalbėjot, vaikinas tavo nuomonei pritarė. Jei būtų pradėjęs šnekėti- kam tos vestuvės, parašai vis tiek neko nekeičia, blablabla ir t. t. - tuomet verta sunerimti. bet gi taip nėra!
Žinoma labai gali būti, kad tau apie piršlybas pašnekėjus jis tik dabar apskritai pradėjo apie tai mąstyti, ir todėl yra truputį šiknius. Ir visai suprantama, kad pyksti dėl to.
Bet na pagalvok, ar tikrai norėtum, kad tau tuoj pasipirštu po savaitės, kai pati pradėjei apie tai kalbėti. Tada gautusi - tu pasakei ,,pasipiršk man pagaliau'' ir jis pasipiršo. Ne todėl jog pats apsisprendė, o todėl kad išprovokavai. Ar tau tikrai taip tiktų ir patiktų?
Galu gale neužsiciklink taip ant piršlybų, nejaugi mėnuo vėliau ar anksčiau kažką pakeičia?

Dekui, Balta:)
Gaudyk veja - tikrai nemanau, kad Sugyventines statusas yra kazkoks neigiamas-anaiptol. Ir, tiesa sakant, juodai pavydziu tau tokio poziurio - pagyvensim - pamatysim.Ot, kad man taip eitu mastyt...ale kur tau, vista esu.

Meleta, tai tame ir esme - pries metus jei ir pagalvodavau apie pirslybas/vestuves, tai tik tokiam visiskai teoriniam, "Hihihi Gal Kada Nors" lygmeny. Pries pusantru metu emiau pagalvoti vis dazniau - vis dar hihi, bet kiek rimciau.
O po emiau galvoti dazniau ir dazniau, galiausiai pasisnekejom apie tai su MB, ir dar kazkada pasnekejom - kaip nieko, taip nieko; tada nutiko Atstumo Projektas, o kai vienas esi, zinia, stogai vaziuoja zymiai greitesniais tempais; tada Plionke truko per skaipa - vistiek nieko; tada kristmastaiminis susitikimas - nieko....nu kamon???Tu teisi, menuo anksciau ar veliau nekeicia nieko, bet kai esi Per Atstuma - toks kaifas butu sukineti zieda ant pirsto ir galvot -
(Dabar sukineju kaledini zieduka ant mazojo pirsto ir galvoju ).
Jo, reikia neuzsiciklinti. Jo, uzsiciaupiu dabar jau suvisam. Bet jausmelis...hm...priejau iki tokio lygio, kad paleidziu dudas, pamaciusi nescia moteri, well done me.
Ir vis ikyriau lenda mintys - o mazhum uzsidirbti dar truputi pinigo, susimest smutkes i kupriaka ir traukti Pietu Amerikon kokiam menesiukui-pailsinti smegeni, svieto pamatyti ir apskritai atsipalaiduoti, nes ziurau, kad tampu isterisku nervu kamuoliu, kas siaip jau mano kukliai personai niekad nebuvo budinga. O bekeliaujant gal ir tu pirslybu svarba i antra - arba sesiolikta, pavyzdziui - plana nukeliaus...Aisku, MB pasiustu, nuliustu, nusirautu skalpa, isizeistu ir visaip kitaip siaustusi, bet pala: diedam galima sakyti "ai, man reikia laiko off" - tai sakyc, moteriskem gal irgi?...
Ar as jau cia visai nusikliedziu?...

Manau tai gyvenimo "prie sovietu" paveldas, skandinavijos salyse kartu gyvenanti pora, jau seniausiai traktuojama taip pat kaip ir oficialiai susituokusi, tik pas mus i gyvenimai "be stampo" ziurima snairai. Man keistas toks paties ceremonijalo sureiksminimas, jei gyveni kartu - esi seima ir nesvarbu tai kazkur uzregistruota ar ne. Nors aisku cia kaip kam, daugybe poru gyvena kartu taip lyg butu ne daugiau nei kambariokai (turiu omeny atskira biudzeta, atskirai svenciamas sventes ir pan.). Mes taip pat gyvenam "susimete", nes dar tiek nekuoktelejom, kad imtume paskola kelti vestuves. Vestuves grazi svente, skirta pagerbti jaunu zmoniu sukurta seima ir pasidalinti tuo dziaugsmu su artimaisiais, bet tikrai ne ateities stabilumo garantas. Pasiskaitai skyreli "Kai isimaiso trecias.." ir pasidaro kaip niekad aisku,kad nieko ta ceremonija negarantuoja. Liudna skaityti kaip tiek daug moteru grauzia save isganingai laukdamos tu pirslybu, juk daug paprasciau tiesiog pasikalbeti su antra puse ir issiaiskinti ka jis galvoja. Keista kai norima teketi uz zmogaus, bet bijoma su tuo paciu zmogumi atvirai pasisneketi.
Papildyta:
"Ir vis ikyriau lenda mintys - o mazhum uzsidirbti dar truputi pinigo, susimest smutkes i kupriaka ir traukti Pietu Amerikon kokiam menesiukui-pailsinti smegeni, svieto pamatyti ir apskritai atsipalaiduoti, nes ziurau, kad tampu isterisku nervu kamuoliu, kas siaip jau mano kukliai personai niekad nebuvo budinga. O bekeliaujant gal ir tu pirslybu svarba i antra - arba sesiolikta, pavyzdziui - plana nukeliaus...Aisku, MB pasiustu, nuliustu, nusirautu skalpa, isizeistu ir visaip kitaip siaustusi, bet pala: diedam galima sakyti "ai, man reikia laiko off" - tai sakyc, moteriskem gal irgi?..."


Jei tik jauciat poreiki isvykti i P. Amerika taip ir darykit, darykit tai ko jums norisi. Gyvenkit del saves, o ne del busimu/nebusimu pirslybu. Gyvenima turit viena, negalima pakabinti jo ant vieno kablio - vyro, kuris nei pats nezino ar nori buti jusu vyru.

Pasikartosiu. Visi mes turim kompleksu ir ne kiekvienas isdrista net dideleje meileje gyvenant uzduoti vieno kito klausimelio.

Gyvenant del saves, ne tik keliaut norisi, bet norisi, kad toj kelionej geras draugas salia butu

Kompleksai kompleksais, bet kaip reikes gyventi su tuo zmogumi visa gyvenima, jei vis vieno ar kito dalyko kartu apdiskutuoti negalesit? Kalbejimasis yra viskas. As tikrai susimastyciau ar galiu gyventi su zmogumi, kuriam negaliu kazko pasakyti.

Tai Jus norit pasakyti, kad visi ir visada kalbasi ?
Ir visada iki galo atvirai?
''apdiskutuot'' galima ka nori, bet siokia tokia paslaptis visada islieka, kiek zinau..

Taip, mes snekames apie viska ir atvirai iki galo, nors ir ne visada atsakymai buna malonus vieno ar kito atzvilgiu. Karti tiesa, geriau nei saldus melas ar iliuzija, kurie anksciau ar veliau isaiskeja, o paskui buna dar skaudziau. Nera tokios temos, kuri mums butu tabu. Musu abieju nuomone atvirumas, nuosirdumas ir kompromisas yra tvirtu santykiu pagrindas. Paskaitykit skiltyje "kai isimaiso trecias", kiek daug atveju kai seimos isyra vien del nesisnekejimo, nenoro matyti realybes.

Tai kad snekames. Belenkiek snekames, ir atvirai. MB dabar sako, kad Bus - bet kada, neiasku, nes visvien reikia Siurprizo.
Tas viskas yra ok, tik man stai smalsu-tasai Siurprizas zada buti po keliu men ar keliu metu?...Nes jei po keliu men-ok, bet jei Kazkada - einu ieskot pigiu skrydziu i Brazilija.

Tai tu jo graziai ir paklausk "brangusis, tas Siurprizas dienu/menesiu ar metu klausimas?", tau reikia konkretumo cia ir dabar, o ne kazkada. Jei ka izeisiu atsiprasau - bet man tie "siurprizai" gyvenant su zmogumi metus ir daugiau truputi juokingi ir kvepia issisukinejimu