QUOTE(Britney @ 2008 03 25, 00:37)
Viena karta mama paskaite kazkokioj knygoj, lygtais pranases Vangos, kad furunkulai kyla tiems zmonems, kurie labai pikti buna, kurie daug savy pykcio sukaupe. Cia tikes gal tik tie, kas tiki, kad ir musu emocijos ligas sukelia.

Na, bent jau mano sese, kad ir vaikas buvo, tai budavo labai pikta, ''erzalyne'' tikra, ''oziukus '' pastoviai rodydavo. Dabar tai praejo vaikyste, nebeauga ir furunkulai. Ir pikta tokia nebera
Va as irgi ruosiausi apie tai rasyti, jog reikia ieskoti priezasties, ir daznai priestimi buna musu emocijos

Cia is kitos knygos, kur rasoma apie metafizines diagnozes. Teigiama, kad musu kunas pastoviai su mumis "bendrauja', tik mes nesugebam ji isgirsti
Taigi visokie istinimai, furunkulai, gumbai, augliai - tai yra kalidingos ataugos.
Pateikiamas yra pavyzdis is gamtos: Austre paima maza smeliuka, ir sukuria aplink ta smeliuka tvirta ir blizganti apvalkala, tam kad apgintu save.

mes vadinam ta smeliuka perlu ir megaujames juo
O su ligom vyksta tas pats, mes kaip austres paimam sena skriauda ir nesiojamaes ja su savim

, o po kiek laiko islenda furunkulai, gumbai ir t.t