Ką čia bepatarsi...Nei jos mus įveiks, nei mes jų...
Nu bet kaip jums su tom anytom ir sekasi 
Su antru vyru gyvenu, bet jau anytos tiek viena, tiek antra nuo mūsų gyvenimo buvo atribotos. Bendraujam tiek kiek reikia ir patys norim, į mūsų asmeninius santykius niekas nesikišo ir nesikiša. ar čia man pasisekė su anytom, ar aš taip baisiai atrodau ir jos manęs bijo 
O šiaip sakyti anyta gali ką tik nori, manyti ir mąstyti taip pat. čia yra jos reikalas. O jūsų reikalas daryti taip, kaip manot teisinga. jei anyta sako, kad vaikui motina turi būt pirmoj vietoj, o tik po to žmona ir sūnus jai pritaria, vadinasi, taip ir bus, teks taikstytis. Negalit? Laisvų vyrų dar yra
Aš ne anytų nekenčiu, o maminukų
Su antru vyru gyvenu, bet jau anytos tiek viena, tiek antra nuo mūsų gyvenimo buvo atribotos. Bendraujam tiek kiek reikia ir patys norim, į mūsų asmeninius santykius niekas nesikišo ir nesikiša. ar čia man pasisekė su anytom, ar aš taip baisiai atrodau ir jos manęs bijo O šiaip sakyti anyta gali ką tik nori, manyti ir mąstyti taip pat. čia yra jos reikalas. O jūsų reikalas daryti taip, kaip manot teisinga. jei anyta sako, kad vaikui motina turi būt pirmoj vietoj, o tik po to žmona ir sūnus jai pritaria, vadinasi, taip ir bus, teks taikstytis. Negalit? Laisvų vyrų dar yra
Aš ne anytų nekenčiu, o maminukų
Aš vadovaujuosi viena taisykle: niekada nespausti vyro. 
Ypač, kur reikalai siejasi su anyta 
. Maniškis dar spyriojasi, bet jau supranta, kad mes esam šeima. Patys galim ir turim priimti visus sprendimus. O mūsų uždirbami pinigai yra mūsų, o ne jo mamos. Pas anytą jau nebuvom geras pusmetis, bet kai pasiūlau maniškiui nuvažiuoti, išgirstu kategorišką NE. Ir anyta, žinoma, pyksta ant manęs 
. Mat aš jos sūnelį prieš ją nuteikinėju. Lyg jis būtų mažas vaikas, neturintis tvirtos nuomonės .
Ypač, kur reikalai siejasi su anyta . Maniškis dar spyriojasi, bet jau supranta, kad mes esam šeima. Patys galim ir turim priimti visus sprendimus. O mūsų uždirbami pinigai yra mūsų, o ne jo mamos. Pas anytą jau nebuvom geras pusmetis, bet kai pasiūlau maniškiui nuvažiuoti, išgirstu kategorišką NE. Ir anyta, žinoma, pyksta ant manęs . Mat aš jos sūnelį prieš ją nuteikinėju. Lyg jis būtų mažas vaikas, neturintis tvirtos nuomonės .
Kuo maziau pasakosit savo anytom, tuo jos ir maziau zinos, tada joms ir galvos neskaudes, kad vaikams pinigus reikia pasaugoti.
O mes mano anytai nesakom nei kiek uzdirbam, nei kur isleidziam, tam pritaria ir mano vyras. Jai uztenka ir tu faktu ko jau negali nuslepti, bet tada jau zino ne tik ji bet ir visa gimine ir dar visas kaimas butus ir nebutus dalykus.
O siaip esu pati geriausia martele...
O mes mano anytai nesakom nei kiek uzdirbam, nei kur isleidziam, tam pritaria ir mano vyras. Jai uztenka ir tu faktu ko jau negali nuslepti, bet tada jau zino ne tik ji bet ir visa gimine ir dar visas kaimas butus ir nebutus dalykus.
O siaip esu pati geriausia martele...
aš ir savąja užbėgau pasiskųsti, nes nežinau ką daryti... Gal čia tik man atrodo problema, gal net taip nebus, bet nepatinka man viskas... Mano draugo tėvai gyvena kitame mieste, bet gali papigiai važinėti autobusais, tai kai tik atsibosta namie sėdėti varo į Vilnių...
Tada maniškis bėga iš namų ir stengiasi kuo mažiau namuose būti. (Aš su juo negyvenu dar kol kas). Kai atvažiuoja tėvai, jis pastoviai vaikšto surūgęs. Tėvai turi nuo jo buto raktus ir važiuoja kada nori (dažniausiai perspėdami). Dar atvažiavę prisiveža sūnėnų, arba jo mama atvažiuoja su seserim. Prisveda draugių. Nu žodžiu, jaučiais kaip namie. Dabar maniškis sugalvojo pirktis butą. Tėvas duoda jam beveik pusę sumos ant buto. Žiūrėdama į ateitį, kol neįsikėlėm, aš jo paprašiau, kad pašnekėtų su tėvais, kad jie taip dažnai nevažinėtų, kad maniškis jiems neduotų raktų, kad jie būtų lyg svečiai, nesikviestų savų svečių ir nevažinėtų būriais. Viską jam papasakojau ką čia rašiau, kad man tai nėra priimtina ir pan. O jis pasakė, kad negali taip elgtis su tėvais, tuo labiau kad tėvas jam davė tiek pinigų. Beto!!!! JO TĖVAI TURĖS NET SAVO KAMBARĮ, nes jie taip nori
. Aš puolusi į neviltį. Maniškis vienturtis, tai tėvai pastoviai sėdi jam ant sprando ir pan... Aš jau įsivaizduoju, kaip gyvenam kartu ir atvažiuoja jo tėvai, tada tampam svečiai savuose namuose... Sedim užsidarę miegamąjame, maniškis susiraukęs vaikšto ir net neįmanoma bus jam žodžio pasakyti...
Po to su ta mintim, kad jie jau turi savo kambari išvis persikels i Vilnių ir išvis "pasaka" bus, o ne gyvenimas
Ir kas svarbiausia kad maniškis nešneka apie savo tėvus, kai tik pradedu kažko klausti - jis sako, kad nenori šnekėti... Aš viską išsakiau, o ką jis apie tai galvoja - nežinau
Tik pasakė, kad supranta mane... QUOTE(Kashariuke @ 2005 03 25, 11:41)
. Tėvai turi nuo jo buto raktus ir važiuoja kada nori (dažniausiai perspėdami). Dar atvažiavę prisiveža sūnėnų, arba jo mama atvažiuoja su seserim. Prisveda draugių.
Čia paskaičius prisiminiau, kaip mano uošviai atvažiuodavo: irgi visu taboru, tėvas, motina, merga, pusmirė bobutė, kuri vos spėdavo užsikabaroti į 5-ą aukštą iki viešnagės pabaigos, pagalvodavau, tik šunų ir kačių delegacijos betrūksta, ir tuo atsivežtų, jei turėtų
O dėl to bendro buto - priimkit išankstinę užuojautą...
Truks plys, privalai itikinti brangiausiaji atsisakyti tos sumos, jei nenorite dalintis butu. jei jiems taip reikia, lai uz tuos pinigus ir nusiperka koki kambari bendrabutyje.
bo kitaip ir kankisites abu...
jei neimanoma tu pinigu atsisakyt tai uzjauciu jus abu...
bo kitaip ir kankisites abu...
jei neimanoma tu pinigu atsisakyt tai uzjauciu jus abu...
Kashariuke- uzjaučiu jus abu, bet visgi iseities nors ir nežinau kokios reiktu iškoti šioje situacijoje
QUOTE(gunda19 @ 2005 03 24, 18:39)
Sveikos marteles. rasau pirma pirma karta, bet as cia prisiskaiciau apie anytas, kad noriu ir apie savo busimaja papasakot. truksta zodziu kaip ja butu galima pavadint. su busimu vyru draugauju jau 4 metus ir jo seima pazystu tiek pat. metai laiko gyvenam kartu ir nusprendem imt nedidele vartojama paskola. tai tik pagalvokit mano anytele savo suneliui pareiske, kad kai gausim ta paskola, tai visus pinigus reiks duot jai. atseit pasaugot, kad nepraleistume. ar galit patiket tokiais paistalais. as is viso neisivaizduoju kaip galima tokia nesamone sugalvot. o geriausia tai pareiske, kad mama yra pirmoj vietoj, o po to tik zmona. mane jau uzkniso su ja bartis, kiekvienam zingsni visur aiskina, o tas jos sunelis ir klauso, pabandyk ka nors pasakyt ne taip kaip mamyte liepia. patarkit kaip ji nuo tos k.... atsokdyt, kad maziau ten lankytusi ir klausytu jos paistalu.jau net nezinau ka daryt, atsibodo bartis ir su busimu vyru. 
Nu uzuojauta del anytos, o ypac del busimo vyro mamyciuko. Dekui Dievui mes su anyta "ant peiliu" mano vyras ja net siuncia toli toli (tam turi priezasciu), tai nors nesikisa. O as niekaip nesuprantu kam jus imat ta vartojamaja paskola jei ja nesiruosiat naudotis, tipo anytele nori ja pasaugoti, o jus ja nesinaudosit tik procentus mokesit, tai kam jum isvis inai???
QUOTE(Kashariuke @ 2005 03 25, 11:41)
O jis pasakė, kad negali taip elgtis su tėvais, tuo labiau kad tėvas jam davė tiek pinigų. Beto!!!! JO TĖVAI TURĖS NET SAVO KAMBARĮ, nes jie taip nori . Aš puolusi į neviltį. Maniškis vienturtis, tai tėvai pastoviai sėdi jam ant sprando ir pan...
Aš jau įsivaizduoju, kaip gyvenam kartu ir atvažiuoja jo tėvai, tada tampam svečiai savuose namuose... Sedim užsidarę miegamąjame, maniškis susiraukęs vaikšto ir net neįmanoma bus jam žodžio pasakyti...
. Aš puolusi į neviltį. Maniškis vienturtis, tai tėvai pastoviai sėdi jam ant sprando ir pan... Aš jau įsivaizduoju, kaip gyvenam kartu ir atvažiuoja jo tėvai, tada tampam svečiai savuose namuose... Sedim užsidarę miegamąjame, maniškis susiraukęs vaikšto ir net neįmanoma bus jam žodžio pasakyti...
Jeigu jis paims pinigus ir pirks butą, tai niekada jis nebus jūsų namai. Turtas bus bendras, kur bus galima važiuoti kada nori ir daryti kokią nori tvarką. Tą galiu garantuoti, nes jau susidūriau. Mes priėjom iki to, kad vyras pradės atidavinėti mamai pinigus, kuriuos buvo gavęs, kai buvo sunku, bet reikėjo pirkti ir susitvarkyti būstą. Nes pasirodo viskas suskaičiuota net su datom. Ji sako, kad dovanojo, bet nuolat prikiša, kiek mes dabar esam skolingi. Kai skola bus išmokėta, pretenzijų nebepriimsim. Užuojauta ir stiprybės, nes situacija labai labai nepavydėtina
QUOTE(gunda19 @ 2005 03 24, 18:39)
Sveikos marteles. rasau pirma pirma karta, bet as cia prisiskaiciau apie anytas, kad noriu ir apie savo busimaja papasakot. truksta zodziu kaip ja butu galima pavadint. su busimu vyru draugauju jau 4 metus ir jo seima pazystu tiek pat. metai laiko gyvenam kartu ir nusprendem imt nedidele vartojama paskola. tai tik pagalvokit mano anytele savo suneliui pareiske, kad kai gausim ta paskola, tai visus pinigus reiks duot jai. atseit pasaugot, kad nepraleistume. ar galit patiket tokiais paistalais. as is viso neisivaizduoju kaip galima tokia nesamone sugalvot. o geriausia tai pareiske, kad mama yra pirmoj vietoj, o po to tik zmona. mane jau uzkniso su ja bartis, kiekvienam zingsni visur aiskina, o tas jos sunelis ir klauso, pabandyk ka nors pasakyt ne taip kaip mamyte liepia. patarkit kaip ji nuo tos k.... atsokdyt, kad maziau ten lankytusi ir klausytu jos paistalu.jau net nezinau ka daryt, atsibodo bartis ir su busimu vyru.
Nu žinok, čia viens prie vieno mano situacija su ex, tik vaikinu, ne vyru... Džiaugiuos, kad už jo neištekėjau, nors jis ir labai to norėjo...
