QUOTE(Sidabrija @ 2010 02 19, 17:41)
Et, vakar tiesiog issiliejau, nes buvo viskas susikaupe
O siaip tai as jos elgesio negaliu paaiskinti. Su ana marcia bendraujame ne itin artimai. Tiesa, draugiskai ir viska, taciau jei butume svetimi zmones, tikriausiai draugemis artimomis nebutume. Jausmas toks, lyg neturetume apie ka kalbeti.

Ana marti uz mane vyresne keliais metais. As vyro seimoje esu jau astuoneri metai, ana marti pusketvirtu metu. Kai ji atsirado, mes buvome uzsienyje. Kai parvaziavome, tada susipazinome. O anyta labai aukstino ana marcia, kaip ir seniau, taip ir dabar, kiekviename zingsnyje apie ja pasakoja. Bet kai pagalvoju, ji ir ta sunu myli labiausiai. Gal del to ir marcia taip myli
Ai, tiek jau to.
Kaip ir sakot, geriau gyventi savo gyvenima. Tik vat kai iskaudina, ar prisneka kokiu nesamoniu, tai sukyla visi jausmai. Juolab, kai tikrai stengiesi, is dusios viska darai, leki is paskutinio... o anie viska atmestinai, atmestinai... ir vistiek jie jai yra patys paciausi. Velniop... ech, gerai kad jus esate, nors issisneket galima.
Papildyta:
Ir pas mus taip buna. I darbus kvieciasi, jei neatvaziuojam, tai baisus pykciai. Jei anie neatvaziuoja - nieko tokio.
Arba nepiktybiskai, bet uzknisa, kai retais atvejais atvaziavusi i svecius pas mus dairosi ir sneka kaip mums gerai kad ta ir ana turim, kaip blogai anai seimai, kad nieko neturi.
Bet blyn, galvoju, mes tai stengiames. Nugaras islenke tam uzsieny prakaita liejom, atostogu neturejom kelis metus. Kiekviena lita prie lito dejom kurdami buiti, pirkdami daiktus, noredami susikurti sau gerove. O ten laisvas gyvenimas kitoje seimoje. Jie nestresuoja, nesirupina, nelabai ka turi, bet jiems ir nereikia.
Nu tiesiog skirtingos seimos, skirtingi gyvenimai. Bet ji tik viena mama, visiems savo vaikams. Kad seimos skirtingos, tai nejaugi taip skirti reikia sunus, marcias ir anukus? Atrodo, galedama is vieno paimtu ir kitam paduotu. Tik kad niekada taip nebus, nes tam kitam - kaip i kiaura maisa...
Padejom ir mes kiek galejom anai seimai, kai reikejo. O kai mums reikejo pagalbos, buvo tik peciu trukciojimas ir ,,negaliu, neturiu''.
Mes irgi is antrojo sunaus seimos jokios pagalbos niekada nesulaukdavom ir nesulaukiam. Buvo tikrai labai sunku, kai manasis buvo is po avarijos, gulejo ligonineje, o man darbas toli, kitame mieste, o tame mieste kur jisai gulejo ligonineje, gyvena jo tevai ir jo brolis su seima, ir ka jus manot - visiskai nelanke, nerupejo jis jiems, o as kiekviena vakara parvaziavusi is darbo, padariusi sviezia karsta vakariene ir dar ziemos metu, vaziuodavau ji lankyti. Oi kaip sirdele skaudedavo,kad jo seimos zmones, patys artimiausi net neateidavo paziureti, arba kieciausias gabalas budavo jo mama parasydavo zinute: issiviriau sriubos, gal nenori?, ir kaip gali pasakyti, kad noriu - jeigu pati paklausia taip, kad nenoretum. O kai jo brolio seimai kas nors atsitinka, ar suserga, ar i ligonine kuri nors is ju paguldo - tai mamute is ligonines neiseina, sedi per dienu dienas, ir dar nurodineja kaip mes jais turetume pasirupinti, kad jiems reikia pagalbos.
As manau, kad jinai is pavydo negali susitaikyti, kad mes issiverciam be ju pagalbos, kad susitvarkom be ju, o nedejuojam kaip antroji seimynele, ir kad esam darbstus, darbus turime abu. O vyro brolis tinginys nuo kryziaus, o jo zmona - tai neapsakoma tingine, sedi per dienu dienas prie peciaus ir dejuoja - daugiau nieko nesugeba. Pusfabrikacius ruosia tevai, kiekviena savaitgali isvaziuoja is tevu su neatkelamomis tasemis, priruostomis pusfabrikaciu, kad tik tai pasildyti reiketu ir viskas, nes seimininkauti nieko nemoka, net bulviu nuskusti, nors su uosviene pjaunasi kaip kates
Uosviene visada nuo ju repliku apsiasaroja, kita karta pasidaro net ir gaila jos
Vienu zodziu idomus tas gyvenimas..., ir pamatysime, kas toliau cia desis