QUOTE(dzeine01 @ 2010 05 23, 08:26)
Tada aš vyro motinai ir sakau,kad mes važiuojame su vaiku į klinikas,o dukrą dar paliekame pas ją,nes jau vėloka 21.30.O ji pareiškia,kad ne,nes pas ją svečiai ir ji negali pasilikti mergaitės,kad aš prisigimdžiau vaikų tai ir turiu juos žiūrėtis

aišku tetulė su ja visiškai sutinka.Aš sakau,kad vaikui rožę įtare,o ji man sako kad jai visai nerūpi

Daug nesiaiškinusi pasiėmiau dukrą ir išėjau.Kai vyras visa tai sužinojo pašiurpo,sakė baigta,daugiau jokio bendravimo su motina nebus.Štai koks perlas mano anyta
Oooo, kaip pažįstama

Tingiu čia savo anytą aprašinėt, bet tokių atvejų mano gyvenime buvo n. Pikčiausia, kad pati zyzdavo, kad jai anūkę atvežtume (tipo pasiilgo, na gal 1 k. per 3 mėn.), o kai atvežam - labai dažnai po kokių 1-2 val. jau skambina: ,,pasiimkit vaiką, pas mane svečiai atėjo - trukdo" arba ,,aš prisiminiau, kad pažadėjau kaimynei palaikyt kompaniją į kapines" arba ,,prisiminiau, kad man į polikliniką". Na, variantų visokių (kaip vėliau paaiškėjdavo, kad visi jie išgalvoti, nebuvo nei svečių, nei poliklinikų). Greičiausiai tiesiog atsibosta poniai judrus ir dėmesio reikalaujantis vaikas, tai labai paprastai jo atsikrato, kaip atsibodusio žaisliuko. Ir nė motais, kad būna pažadėjus pažiūrėt pusdienį ar parą, kad mes išvažiavę už 200-300 km. Pasiimkit ir viskas. Jai trukdo. Tai nusispjoviau vieną kartą ir nebevežu dukros pas ją, nors dabar zyzia, kad ,,bendraut neleidžiam

". O dukra irgi visai nesiprašo ir neprisimena. Tfu, tas anytas, geriau nematyt ir negirdėt net apie jas