QUOTE(Egle100 @ 2005 11 30, 09:54)
taigi antras patarimas butu - vaika atskirti, kad jis nei uzuostu, nei matytu naktimis mama. gal jums cia galetu padeti vyrai, seserys, drauges ar mociutes. - patarimas gal ir geras, bet ka daryti jei vaikas klykia...? Nepasiduoti...?
suprantu, kad esi labai labai pavargus. bet net tokioje busenoje turi rasti jegu keisti situacija. kitaip motinyste labai apkars.
pirmoji salyga- nusiramink pati. kaip? pabandyk issimiegoti, vaikuti porai valandu patikejus artimisiems ar auklei.
pasidaryk kokia pramoga, kad bent pusvalandziui pamirstum, kad turi vaika. tapk nors pusdieniui egoiste ir pasirupink savimi. zinau, kad tam reikia jegu ir ryzto, bet jei pati neatsistosi ant koju, tai ir vaikuciu negalesi tinkamai rupintis.
antras zingsnis- tik pailsejus ir gerai nusiteikus imkis reformu vaikucio dienotvarkei sutvarkyti. vaikas visa laika neklykia. kai busi pailsejus (misinukas viena kita karta irgi vaikui nepakenks, plius pati pailsesi), pamaitink leliu, i vezima ir supk. gal isiek i lauka. maniske, kuri 20 pirmuju naktu po gimdymo man neleido miegoti, galu gale pasidave tokiai mano tvarkai ir miegelio reikalai posavaite sstojo i vieta. bet man padejo drauges, kurios negailestingai liepe laikytis patarimu, kuriais pasidalinau su tavimi. laikau kumscius uz tave. jei ka rasyk, toliaukalbesim