QUOTE(kycka @ 2012 02 16, 01:47)
1. Man neatrodo normalu, kad dėl neglostymo dar reikia perspėt. Kas per šuo, kurio net paliesti negalima? Ir jei tai tokio ūmaus charakterio šuo, kodėl jis nevežamas atskirai bagažinės narve, o pasodinamas greta vaiko?
2. Tame ir esmė, kad žmonės ne visuomet mato tuos ženklus, dėl to šunys ir turi būti daugiau pakantūs, nei kad skatinami agresijai. Tarnybiniai šunys - kiek kita kategorija. O dėl prieglaudų jums pilnai pritariu.
1. Normalus šuo, kuriam nebuvo paaiškinta kad jis privalo leistis glostomas. Na nereikia to šeimininkui. Kai reikėjo, parodas tas šuo laisvai praėjo ir teisėjų nevalgė
Pas mane to šuns pusiau sesuo, draugišką žmogų ir išlaižys, ir glostyt mielai leis, nes nuo mažens jai paaiškinta kad tai yra gerai, šuniukui buvo parodyta kad svetimas žmogus gali reikšti kažką malonaus, tai retkarčiais užtvirtinama ir šuniui suaugus. Bet teisinga genetika visada pasireikš, rėkt, mosuot rankom ar daryt bet kokius kitus grasinančius gestus svetimam žmogui prie jos negalima, reaguos iškart. Na ir į namus svetimo tikrai šuo neįleis.
2. Pala, tai dėl to, kad kažkokie žmonės kažko nesuvokia, aš turiu auginti tam tikrus šunis? Aš sau ar jiems juos auginu? Kokio velnio tokiam žmogui atsidurt prie mano šuns? Taip, naujokams kurie tenori sofos puošmenos nereikia laikyti rimto charakterio šunų, jeigu žmogui nepakako proto tai suvokti ir įsigijo, kas gi kaltas?
Grįžtant prie prieglaudų, mano nuomone problematiški šunys turėtų būti migdomi. Jokia prieglauda Lietuvoje neturi specialistų kurie galėtų dirbti su tokiais šunimis ir šeimininkų atranka nepakankamai atsargi kad užtikrinti jog šuo nepateks į netinkamas rankas. Yra buvę atvejis kai prieglaudoje šuo apkandžiojo keletą savanorių ir vis tiek buvo reklamuojamas kaip draugiškas ir tinkamas šeimai. Belieka tikėtis kad joks vaikas nuo tokio šuns nenukentės, suaugusiam pasekmės ne tokios skausmingos būna.
Tai kad čia irgi reikia specų, nes kiek suprantu ir iš parašytų anksčiau postų daug žmonių visgi agresiją supranta labai skirtingai. Man agresyvus šuo, tai šuo kuris puola bile ką, bile kur ir visai nevaldomas, o ne tas, kurį lenda glostyti po šeimininko įspėjimo, kad to daryti nereikia 
galbūt būtų buvę kitaip, jei šeimininkas tuo metu nebūtų "aplojęs" vaiko, o iš anksto būtų nuraminęs šunį, vos pamatęs ženklus. Viena, vaikas yra vaikas, jis tikrai neprivalo atskirti ženklų - žinai, kad šuo gali kažką padaryti, nepatinka vaikai, nesivežiok tada ir vaiko. Kita, jums buvo proga supažindinti šunį su vaikų elgesiu ir parodyti, kaip elgtis toje situacijoje. Trečia, paskui susierzinusį šeimininką nervinasi ir šuo, jam parodyta, kad tas vaikas blogis. Prisiminiau savo tikrai nestabilią aliaVA. Jei prie jos drausminčiau svetimus ar savus vaikus, ji manau irgi iš paskos bent jau apurgztų juos. Tačiau kai ji šalia vaikų, man tereikia ją balsu, negarsiai sudrausti ir pagirti už gražų elgesį, o vaikams nieko nesakau - neloju, tik ramiai patraukiu nuo šuns ir pasakau (vėl gi ramiai, ne "lodama"), kad šuniui nepatinka, palikim ramybėje.
