QUOTE(astapati @ 2010 02 18, 13:10)
labas mergaites.niu as ir prisiduodu.siand biski verkiau,nu sudinai ant dusios ir tiek,bet pries ji kaip akmenine,pasakiau kad jokio kelio atgal nera ,bet mes tipo graziuoju skiriames.nors suzlugdyta jauciuos tai ka as zinau.kaip pakilt is visko ,kai nera jegu.pati visalaik norejau skirtis,o dabar sunku.ir ta nepilnavertiskumo jausmas tai sakes kaip zudo
Susirasyk ant lapo savo stiprybes. Susirasyk ko gyvenime pasiekei, ka sugebi. Ir pamastyk ka vyras per bendra gyvenima tau blogo pridare uz tavo gerus darbus, uz normalaus bendro gyvenimo siekima paminant tavo savigarba.
Nepilnavertiskumo jausmas???-ko tu nesugebi?, ko tu negali padaryti? o gal tu tiesiog galvoji, kad kazko negali padaryti? Del 4 zmoniu (vyro ir dukru) tu sugebi viska padaryti.
Ar nemoki valgyt pasidaryt?
Nemoki issikviesti meistru bet kokiam sugedusiam sudniekiui sutvarkyt?
Ar neturesi kur gyventi? (juk dar ir dukras turi, tai pradziai kamputyje priglaus)
Kodel tu jauti ta nepilnavertiskuma? Gal tai tik baime pries nauja dideli ir platu pasauli, kuris suteiks tau naujas galimybes ir tokias, kurias tu pasirinksi.
Gal gana gyventi suvarzytai kito. Tu nesi nei verge, nei kazkieno nuosavybe. Esi protinga moteris, kuriai gyvenimas duoda tas pacias galimybes kaip ir visiems, bet tik nuo tavo pastangu priklausys ka tu turesi.