Mano artimas žmogus - alkoholikas

Ne nebuvau.

Aš nesakiau, kad vyrams nereikia į AA, jie turi bėdą ir tegul ją sprendžia, tegul ten lankosi,o aš už tai, kad žmona jam padėtų. Kodėl sakai, kad žmona nenori pasidomėti kokioje programoje vyras dalyvauja, taigi jis niekur nedalyvauja ir net nesiruošia dalyvauti ir nedalyvaus, o jei dar žmona pakeis požiūrį, tai jis niekada ten neis.
Aš kalbu apie tipinį pijoką, kuriam viskas dzin, kuris savo tokį gyvenimą laiko ,,tikro vyro'' gyvenimu, o ką ten ta boba jam peza , tai visai nesvarbu. Todėl ir sakau, kad tokio vyro žmonai reikia bandyti tobulėti ir mesti jį, o ne bandyti susipažinti kas ta priklausomybė, nu susipažins ji ir kas nuo to pasikeis, vaikai taps sotesni, pijokas nustos gerti , o gi niekas. Liks ji ir toliau tokia pat nelaiminga.
O kai dar stipriai pažeidžiamam žmogui yra kalama, kad tai liga, kad jis jos nepasirinko, automatiškai smegenys priima kaip objektą, kuriam reikia priežiūros, ir moteriškė tampa auka, nugi vargšiukas serga, ne jis pasirinko. Netyčia užplojo, jis nekaltas.


Papildyta:

Tai, kad aš čia kol kas viena su kita nuomone, ei kur daugiau man pritariančių.

Na tai aš, savo laiku, apie savo vyrą buvau tokios nuomonės. Kas iš to?

Tai gi, kad nebuvai, o žinai kas ten, kaip ir kodėl kalama. Nepyk, bet rašai visiškas nesąmones.

Atėjau pas Inesyte, ir pamačiau šitą temą (tokią artimą man, išjaustą, naktys praverktos buvo, kai laukiausi, kai pagimdžiau (laistė vaiką)...). Jau daugiau kaip metai esu nutraukusi santykius su JUO, su mano vaiko tėvu, alkoholiku, narkomanu... Tai buvo jo sprendimas, bet praėjus vos 4 savaitėms, kad tai buvo pats geriausias sprendimas kokį jis priėmė per visą tą mūsų bendravimo laikotarpį... Kas yra tos 4 savaitės palyginus su tuo skausmu, kurį būčiau jautusi visą laiką (tuo metu, kai skyrėmės, jis buvo "užsikodavęs", bet jau po žolytės sekė "kaliosai, ratai"). Aš vis dar viena, nes man reikia negeriančio vyro, bet jausmas, kurį patirdavau laukdama kol grįš po kelių dienų, kai myš tam pačiam kambary, nes jau nesusigaudys kur tualetas... Aš visada troškau, kad mano vaikas gautų geriausias sąlygas, kad išaugtų nuostabiu žmogumi, o gyvenant su žmogum, kurio tikslas jau pasiektas, kuriam tobulėti nebereikia, kurio siekis, kad žmona tvarkytų butą ir darytų valgyti. Mielosios vilkas visuomet grįžta į mišką, juos traukia, jie nepasikeis, net kai bus noras, stengsis sieks, o paskui prikašios, "aš dėl tavęs dūra užsikodavau, ko dar bl... nori?" Jei liūdniausias laikotarpis trunka vos 4 savaites, ar nepradėti to dabar? Pagalvokit apie vaikus (mano ex savo girtavimą atsinešė iš savo šeimos, čia taip įprasta pas juos dirbti arti nuo pirmadienio iki penktadienio, o paskui gerti vėl iki pirmadienio). Mielos moterys, jūs tikrai nusipelnėt gyventi geriau, pasinaudokit mano patyrimu ir nebandykit tų girtuoklių pakeisti, kurie neturi noro keistis (mano ex, po "kodo", svajodavo kaip gers...), labiau mylėkite save ir spjaukite į juos. Nors yra kita pusė šio žingsnio, mano vyras nelanko vaiko (gyvena kitam mieste, neturi pinigų) ir niekiek neprisideda prie jo išlaikymo (geriau gerti nusipirks). Bet man ir nebereikia, kad jis ateitų pas mano vaiką kas pusę metų po 30 min. pažaisti. Linkiu stiprybės visoms, nes kol pačios nepakeisit savo situacijos, reikės daug daug stiprybės, valios, kantrybės (ir neduok Dieve pasakys, kaip ir man, kad jis dėl manęs turi save varžyti). Po skyrybų niekas nepasikeitė, tik dar pradėjo gerti, kiek žinau jau rimtesni narkotikai įsitaisė ir nieko blogo jis tame nemato. Dar susirado draugę praėjus vos 1 mėnesiui kartu apsigyveno (buvo labai liūdna tą sužinoti, bet kai parašė per one.lt su tiek klaidų, kad ji norėtų greitu turėti tokį vaiką kaip mano. ) Mane labai palaikė tėtis (aš buvau ir dar esu studentė be jokios darbinės patirties, mano buvo vos 22 m, kai išsiskyrėm, vaikelis vos pradėjęs į darželį eiti), bet aš išgyvenau, esu laiminga, ieškau vyro ir sūnui tėčio ir gavau svarbiausią pamoką, kad žmonės keičiasi tik tada, kai patys to nori ir reikia mylėti tą, kurį myli su visom jo ydom. Linkiu jums gražios meilės, geros sveikatos ir visų svajonių išsipildymo.
P.S. Dar supratau, kad vyras yra nekaltas, kad aš verkdavau, kai jis naktim gerdavo. Aš pati formuoju savo požiūrį į viską, jei galėčiau atsukti laiką atgal, mylėčiau save dar labiau, tą laiką praleisčiau su sūneliu turėdama tokį džiaugsmą širdyje, kad jam būtų skaudu, kad aš laiminga, o jis ne (su skaudančia galva ir pykinimu).

[quote=leber,2010 03 09, 21:35]
Tas metodas, ssiimmaa, taikomas kai alkoholikas nepripažysta, kad jis geria, išsusikinėja, meluoja ir t.t. ir taikomas tam, kad žmogus suprastų, jog visi supranta ir žino, kad jis geria ir jam nebėra reikalo rangytis.

gal butu galima isamiau...

kaip kalbeti su zmogumi kad jis visa sita suprastu.....?????????????kad sugebetu buti blaivus........?

isvaziavau i svecius ir sake pabus su vaiku,tik nesijaudink....vaziavau nakvynei....velus vakaras(vakar)jis jau girtas,vaikas sake miega...siandien kaip akis isdegusi lekiu namo,per puse lietuvos,ziureti kaip mano vaikas,o gi namie vyriokas su broliu girti lovoj guli,mazius kompiuteriu zaidzia,vyrui mano is ranku telefonas neiskrenta(rasinejas sms)o skype randu naujos"drauges"duomenis ir ju pokalbi...iseina brolis is mano namu iseina ir jis...maciau kad masinoj budamas pasitikrino pinigine ir rasinejo sms ir isvaziavo...oas kaip visada su vaiku namie...kuo toliau tuo labaiu isitikinu kad ateina laikas......

PAKILK,ZMOGAU, IS DULKIU IR PUVESIU.
PAKILK,ZMOGAU, IR ZMOGUI RANKA DUOK....

nebera jegu nei kovoti,nei stengtis.....pavargau...

Jetau kaip liūdna paliko, kai iškilo prisiminimai. Bet dar juk nevėlu šiandien, nueikit su sūneliu pasivaikščioti (Vilniuje oras pasakiškas, saulytė šviečia), ar į kokį sporto klubą, baseiną. Inesytės mirtis man labai padėjo suprasti, kad reikia branginti šią akimirką. Kitos gali ir nebebūti. Paskambink mamai, draugei parašyk, pagalvok kaip gera, kad tu esi sveika, kad tavo sūnelis yra sveikas.

[quote=Sistina,2010 03 12, 15:15]
[quote=leber,2010 03 11, 18:23]

as buvau gerimo priezastis
[/quote]


darau isvadas kad ir pas mane tas pats............
Papildyta:



nebera tos sveikatos(o net 30 metu nera) vaikas kiek matau irgi isvarges is po varyksciu tampymu(nes pasakojo vaikas kad vazinejosi,neaisku kur)...as is pajurio puses,oras niurus....

ZINAU KAD ISGYVENSIU....
ZINAU KAD PAKILSIU.....
ZINAU......NES AS PRIVALAU......

....labai skauda sirdy.....bet as juk tik zmogus......paverksiu ir praeis.....

Sveikutes, oi kiek nuomoniu, kiek diskusiju, net smagu klausyti. O tikrai kiek zmoniu, tiek nuomoniu.
Taip as esu Al-Anone ir visai nesigediju ar vengiu tai pasakyti. Kaip jau ir rasiau ten esu dar "pirmoke", taciau nenoreciau sutikti su tokiais samprotavimais, jei gerai supratau, kad ejimas i Al-Anon, tai vos ne laiko svaistymas. Siulyciau ir kitoms ten apsilankyti, kadangi as tai labai dziuagiuosi, kad esu Al - Anone, ir tikrai ne del savo vyro, kad "atvesciau" i doros kelia, o tik del saves.
Be to is siu 12 Tradiciju ir 12 Zingsniu, tikrai galima daug geru minciu "pasisemti", i r daug dar ko pasimokyti, ne tik kaip gyventi su alkoholiku ar be jo, bet ir seip realiam gyvenime, esant ivairioms gyven. situacijoms.
Dziaugiuosi, kad siame forume yra daug nuostabiu ir protingu zmoniu.
Kuo nuosirdziausios jums kantrybes ir sekmes.

Aš irgi prieš skyrybas buvau numetus 5 kg (svėriau kaip kokioj 9 kl.) ir vėl atsinaujino žvynelinė... Bet žinok jo švelnumas, meilė tikrai man neatpirko tos sugadintos sveikatos ir išgaravusių nervų (žinai, kad nervuojantis nervai miršta?). Ir po skyrybų nebuvo tokio skausmo viduje, nors ir traukulius vaikelis apturėjo, ir sirgi dažnai, bet tokioje nevilty nebebuvau.
Manai kito karto nebus, ar kitą kartą neverksi?..
Vieną kartą per nėštumą išvažiavau į paskaitas Kaune ir likau pas draugę nakvoti ir nieko jam nerašiau išskyrus ryte sms, kad važiuoju į ligoninę ir visą parą nedaviau jam jokių žinių... Vaikeli, ir prasiblaivė, ir pas mano tėvus nuskubėjo, atvažiavo į Kauną (mašinos neturėjo, tai pas pusserės vyrą skolinosi), kad mane parsivežtų iš ligoninės... Buvo aprimęs kokiam mėnesiui, tuomet jaučiausi kaip karalienė Padarykit ir jūs ką nors tokio, nes dažnai vyrai nesijaučia dėkingi, kad turi jus, kol nepraranda. Tik turiu perspėti, kad jei vyras nemyli bent kažkiek, gali ir nebesivyti jūsų, o tai gali būti labai skaudu.

dūra mane jau paskutiniu metu jis taip vadina.
Mane labai palaikė tėtis neturiu kas mane palaikytu,nes nei mama nei sesuo nei tetis...sakinys ju "zinojai su kuo zenijais,o ko cia daba verksleni"
P.S. Dar supratau, kad vyras yra nekaltas, kad aš verkdavau, kai jis naktim gerdavo. Aš pati formuoju savo požiūrį į viską, jei galėčiau atsukti laiką atgal, mylėčiau save dar labiau, tą laiką praleisčiau su sūneliu turėdama tokį džiaugsmą širdyje, kad jam būtų skaudu, kad aš laiminga, o jis ne (su skaudančia galva ir pykinimu).

kaip perlipti per save.....ir pagaliau pasakyti viskam "NE"...........?
Papildyta:



greitai 10 metu kaip su juo...niekada jis nesivijo ir zinau-nesivys...jam tai per "zema"lakstyti pagal moteri....
...noriu kad greiciau viskas praeitu(si diena ir rytojus)...nurimsiu,apsiraminsiu...pakilsiu...ir kazka darysiu...tik net neturiu is kokiu pinigu nesti skyrybu,o sake apie 900lt kainuotu...
reikia dar pakenteti kol susitaupysiu nors skirybom,nes tada as jau eisiu tvirtais zingsniais prie savo tikslo....

Nu gal pagal tave ir nesamones.

Matai aš remiuosi gyvenimiška patirtim, kad realybėje aplink mane ir netgi šioje temoje laimingos tos kurios paliko vyrus, o ne tos kurios keitė ar vis dar tebekeičia požiūrį, laukia vis kol priims sau palankų sprendimą, susipažino su tuo kas yra priklausomybė, visos tos iki šiol nelaimingos. Kai nors viena čia pareikš ar aš gyvenime sutiksiu laimingą, žydinčią, švytinčią moterį gyvenančią su geriančiu pijoku, tada tikriausiai kalbėjau nesamones.
Papildyta:

Jei vyras būtų negeriantis , tu ten lankytumeisi vistiek?