QUOTE(inesta @ 2010 02 26, 19:21)
Taip As tuokiausi is uzgaidos ir baimes likti vienisai man 29m.pasitaike tinkamas zmogus seimos kurymui ir norejau susitvarkyti gyvenima.(ot kvaila esu
)Kai praradau del savo kaltes ir principu(esu labai maistinga) tikrai man skirta puse,galima sakyti griebiausi kaip skestantis siaudo,zinojau kad su juo nejauciu fizines traukos,bet maniau tai vardan seimos ir stabilios padieties as tai atlaikysiu,niekada net nelaikiau fizinio kontakto labai svarbiu,bet su laiku pradejau suprasti kad tai yra svarbu kai gyveni su zmogum kury pasirinkai eiti kartu gyvenimo kelia
ir kuo toliau tuo pradejau baidytis suartejimo,mane net nervinti pradejo kol pasidare tiesiog nepakeliama,jokio sexo su juo visiskai nenoriu,net ir jai ka bandytume zinau kad nepades tiesiog jis ne man skirtas partneris
Vyras aisku soke yra kai prabilau ta tema,jam neina suvokti kad as visa ta laika vaidinau patenkinta,kaip as galejau is vis taip pasielgti.Aisku jis is dalies teisus .reikejo man senai pasakyti kad nejauciu aistros su juo ,bet bijojau nedrysau,ot priviriau dabar koses
mano vyriokas ciut ne visiem paskelbe kad man kazkas negerai su lytiniu potraukiu,tai laukiu kol mane prades pulti
manasis stengsis isvengti skirybu,as ji suprantu jis myli mane is visos sirdies,be to jam stringa tas faktas kad tik puse metu praejo,bet veliau ar anksciau mes isiskirsime del sexo, as jam aiskinau kad prasides meiluzes ir meiluzei ar verta to susilaukti.ar verta gadinti vienas kitam gyvenima,nebe jaunuolei esame.
Palaukit. O tai jus laikote save jau nebe jauna. Aš panašaus jūsų amžiaus ir jaučiuosi pakankamai jauna







