Bijau....

Buvau sau griežtai pasižadėjusi - būsiu tolerantiška, supratinga, mandagi ir visokia kitokia teigiama vairuotoja.
Ir ką manot? Vakar tris kartus rėkiau langą atsidariusi
Nu nervai nelaiko
Prasidėjo nuo to, kad parvažiavusi į namus niekaip negalėjau į kiemą įvažiuot. Privažiavau gatve, rodau posūkį, o pasukt negaliu. Stovi mašina ant įvažiavimo. Įvažiavimas į daugiabučio kiemą siauras, vienai mašinai. Tame pačiame name vet. vaistinė. Tai ir vargas su klientais - visiems kažkodėl atrodo, kad geriausiai mašina palikt tiesiai ant įvažiavimo. Taigi, įvažiuot negaliu, o už manęs jau pypina mašiną, kad praleisčiau. Pasitraukt ir praleist nėra kaip. Ką gi, miestukas mūsų mažas, galvoju apvažiuosiu ratą ir bandysiu tą mašiną krapštyt lauk. Atvažiuoju iš naujo - blyn, jau kita stovi. Ir durniausiai, kad vairuotojas aišku vaistinėj, o už manęs aišku vėl mašina. Dar vienas ratas. Grįžtu - nu nesikeikus vėl kita mašina. Šį kartą mergina sėdi ir laikraštį skaito Papypinu. Ji iškiša galvą pro langą ir man sako - nematai, kad laukiu? Varyk iš čia, negalima į kiemą važiuot čia negyvenantiems.
Va čia tai mano tolerancija, kantrybė ir visi kiti teigiami bruožai baigėsi. Aš jai - klausyk blondine, tau gyvenamosios vietos deklaraciją parodyt? Pati varyk iš čia. Arba mentus kviečiu.
Perbalo nagloji, bet principai nugalėjo. Įvažiavo gilyn į kiemą, mane įleido ir vėl ant pravažiavimo pasistatė. Kas per žmonės???
Po to vienas diedukas prieš eismą važiuodamas vienpusiame mane norėjo išstūmt, pypina dar naglu veidu. Aš jam sakau - dėde, prieš eismą važiuojat. O jis man - eik nach... Mažumėlę supykau. Sustojau ir neleidau jam važiuot. Pamatė mentus atvažiuojančius ir staigiai atbuliniu išlėkė.
Na, o trečią kartą vėl mergička sudalyvavo. Važiavo priekyje manęs ir staigiai ant stabdžių kalė. Sustojo vidury gatvės ir stovi. Aš ją apvažiuoju, o ji žiūriu - telefonu kalbasi. Sakau - gal nutiko kas? Gal sugedot? O ji man - Ne, juk važiuojant negalima telefonu kalbėt.
Nu ar ne kvaiša? Viduryje gatvės vadinasi galima
Va, kaip vakar buvo smagu. Po tokių bairių po to vakare bijojau į gatvę išvažiuot

Joa, musu keliuose LT ryskiai truksta tolerancijos ir issiauklejimo...
Bijosiu vazinetis gatvemis su zenklu 70/90. Nes su tokiais apksritai mieste nesiskaito ...

O as bijau DIDEEELIUUUUUUUUUUU masinu

as bijau is priekio atvaranciu furu ir autiku, kai vaziuoju uzmiestyje super siauru keliuku- atrodo kad tuoj mane taranuos tai kai pamatau kad is priekio atvaro tai pati praktiskai iki 60 prisiletinu visada

O aš bijojau su didele pati važiuot Juk aiškinau vyrui, kad safranas man per didelė karvė, o į jo visureigį prie vairo niekada nesėsiu. Cha. Man dabar safranas visai ne didelis, o ir su tuo visureigiu važiavau. Ir dar noriu.

Cia tai dar nieko,man pora tokiu atveju vidury sankryzos buvo,intensyvaus eismo gatvese Vnz.,blondem jei paskambina,tai jos kur esa ten ir kerta per stabdzius,skambutis svarbiau,nebera laiko net masinos i sona nuvairuot

Dievulėliau To dar neteko matyt. Dažnokai matau tik, kad važiuoja taip, jog pradedu galvot, gal žmogui su širdim negerai, gal nėščiai kokia, bloga, o apvažiuojant pamatai - telefonu kalba ir beveik aplinkoj nebesiorentuoja

sveikos mergaites, as irgi su 70 ženkliuku, važinėju dažnai, nuo praeitų metų, bet baimės kalniukam niekaip neįveikiu,kai reikia kokį tikslą pasiekti kur reiks važiuot pro kalniukus..tai aš apgalvoju kokiu kitu keliu geriau nuvažiavus, kad nebūtų kalnų, nereiktų sustot įkalnej ir bijot pajudėt iš vietos...o jei nuriedėsiu atgal? o dar kai kokia fura gale stovi tai iš vis bijau ir tiek...kartais net koja ant sankabos pradeda drebėti nežinau kiek dar reiks to laiko bet pradedu įsivaryt kažkokia liguistą baimę

Susirask kokia estakadą arba kalniuką ir pasipraktikuok su rankiniu. Tikrai nieko sunkaus ir baisaus. Tik reikia sinchronizuoti veiksmus, o geriausiai išmoksi besipraktikuodama.

[quote=siuse,2008 06 09, 13:01]
sveikos mergaites, as irgi su 70 ženkliuku, važinėju dažnai, nuo praeitų metų, bet baimės kalniukam niekaip neįveikiu,kai reikia kokį tikslą pasiekti kur reiks važiuot pro kalniukus..tai aš apgalvoju kokiu kitu keliu geriau nuvažiavus, kad nebūtų kalnų, nereiktų sustot įkalnej ir bijot pajudėt iš vietos...o jei nuriedėsiu atgal? o dar kai kokia fura gale stovi tai iš vis bijau ir tiek...kartais net koja ant sankabos pradeda drebėti nežinau kiek dar reiks to laiko bet pradedu įsivaryt kažkokia liguistą baimę


tai fura nieko tokio - atsiremsi sau ir tiek...vat jei kokia mazesne masinyte, tai tada dar ir pasekmiu kokiu gali but

o del pacio vaziavimo tai as pati bijau...jau ant dienu turesiu savo masiniuka, tai siokia tokia baime - kas ir kaip... nes teises jau keli metai turiu, o tokios didesnes vairavimo praktikos tai nelabai, tik epizodiniai pasivazinejimai is vienos gyvenvietes i kita....o reikes tai i miesta vazinet

Teises turiu nuo šių metų sausio 18 d., nuo to laiko dar nei karto nevairavau. Paskutinis kartas, kai regitroj laikiau iš pat pradžių nebuvo ką vairuoti, dar ir dabar savo nuosavo automobilio neturiu. Bet kartais būna po kokio baliuko, kas nėra blaivus, prašo vairuoti ir vežti pilną mašiną žmonių. Viskas, man baisu, mašiną sudaužyti, o svarbiausia, būti atsakingai už tiek gyvybių.. Nežinau, kaip čia man bus su vairavimu, pamiršiu, prarasiu įgudžius

As tai reguliariai karta du per savaite pasivazineju Bet kiekviena karta stresas, o jei dar i kalniuka kur, tai isvis Privaziuoji ir prisimeni "oj cia gi kalnas, kaip baisu" Bet kol kas dar nieko... Manau, cia pagrindinis dalykas yra su sankaba susidraugauti ir zinoti kiek ja reikia atleisti, kad neriedetum... Po truputi mokausi O gal kas zinot kur vilniuj kokia estakada ar kalniukas kur laisvai butu galima pazulinti?